Kunigas Zigmas Neciunskas-Elytė – tikėjimo ir laisvės kovų liudytojas

Birželio 21 diena Nedzingės bažnyčioje paminėtos kunigo Zigmo Neciunsko-Elytės 50-osios mirties metinės. Viešėjo kunigo Zigmo Neciunsko dukterėčia Aldona Aleknienė su šeima. Aldona pasidalijo prisiminimais apie savo dėdę. Nedzingės kraštotyros muziejuj padovanojo asmeninių kunigo Z. Neciunsko daiktų: šv. mišių taurę, kurioje išgraviruotas kunigo vardas ir pavardė, komuninę, lageryje nupieštą portretą, gimimo liudijimą ir keletą kitų dokumentų.

Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė Irena Krutulienė, kultūros centro vadovas Albertas Jakubavičius, bendruomenės narė Loreta Kurauskienė renginio dalyvius supažindino su kunigo Z. Neciunsko-Elytės biografija, erškėčiais apipinto ilgo ir sunkaus gyvenimo kelio labirintais. Patriotines dainas dainavo Nedzingės kultūros centro etnografinis ansamblis, vadovas Albertas Jakubavičius. Žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus specialistas Eugenijus Peikštenis.

Zigmas Neciunskas-Elytė – vienas ryškiausių Dzūkijos krašto dvasininkų, aktyviai rėmusių Lietuvos partizaninį pasipriešinimą sovietinei okupacijai, gimė 1912 m. liepos 12 d. Balkūnų kaime, dabartiniame Alytaus rajone. Vaikystėje dėl šeimos nepriteklių augo pas dėdę Rumbonių kaime. Baigęs Alytaus gimnaziją, pasirinko kunigo kelią, 1939 m. įšventintas kunigu. Iš pradžių dirbo vikaru Nedzingėje, vėliau – Giedraičių progimnazijos kapelionu, o nuo 1944 m. – Nedzingės bažnyčios klebonu.

Antrosios sovietinės okupacijos metais Nedzingės klebonija tapo svarbiu Dzūkijos partizanų paramos centru. Čia rinkdavosi partizanų vadai, buvo slaugomi sužeistieji kovotojai, saugomi dokumentai. Kunigas palaikė ryšius tarp Pietų Lietuvos srities partizanų vadovybės ir atskirų būrių, teikė dvasinę pagalbą laisvės kovotojams, bendradarbiavo su Adolfu Ramanausku-Vanagu, Juozu Vitkumi-Kazimieraičiu ir kitais Dainavos apygardos kovotojais. Zigmas Neciunskas partizaninio karo pradžioje sutuokė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir Birutę Mažeikaitę.

1946 m. sovietų saugumas kunigą suėmė. Po metų jis nuteistas dešimčiai metų lagerio už pagalbą partizanams. Kalėjo Karelijoje, Irkutsko srities lageriuose ir Mordovijoje. Kalėdamas rūpinosi likimo draugais, slaugė ligonius ir stiprino kalinių dvasią.

1955 m. Zigmas Neciunskas, grįžo į Lietuvą, tačiau netrukus išvyko į Krasnojarsko kraštą dirbti su lietuviais tremtiniais. Sugrįžęs kunigavo Žiežmariuose, Beižionyse, Jiezne, Užuguostyje, Kalviuose. Sovietų valdžia jam neleido grįžti į mylimą Nedzingės parapiją. Mirė 1976 m. birželio 21 d. Kalviuose. Palaidotas Santaikos kapinėse Alytaus rajone. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kunigo nuopelnai buvo oficialiai įvertinti. 1989 m. jis buvo reabilituotas, o 1999 m. po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi, pripažintas Laisvės kovų dalyviu. Prie Nedzingės bažnyčios atidengta memorialinė lenta, primenanti jo auką ir tarnystę.

Kunigas Zigmas Neciunskas-Elytė išliko Lietuvos istorijoje kaip dvasininkas, kuris sunkiausiais okupacijos metais ne tik skelbė Evangeliją, bet ir gynė žmogaus orumą, laisvę, tautos teisę gyventi nepriklausomoje valstybėje. 

Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė Irena Krutulienė