Poezijos pavasaris Nedzingėje
- vaivamiskine
- 06-01
- 2 min. skaitymo
Paskutinę šių metų pavasario dieną, gegužės 31-ąją, Nedzingė tapo gyvu poezijos židiniu – čia įvyko 61-ojo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ renginys, skirtas ypatingai progai – iš šio krašto kilusio poeto Antano Kalanavičiaus 80-osioms gimimo metinėms.
Renginys prasidėjo jautriai ir prasmingai – nedzingiškiai pakvietė visus į širdžių ir žodžio šventę. Scenoje pirmieji pasirodė folkloro ansamblis „Nedzingė“ ir dainomis pripildė erdvę dzūkiška dvasia ir artumu. Iš karto po jų į sceną žengė taip pat iš šio krašto kilęs jaunasis aktorius Martynas Mockevičius, kuris skaitė Perpetua Dumšienės atsiminimus apie A. Kalanavičių – jautriai ir įtaigiai kviesdamas visus pasinerti į poeto pasaulį, kupiną gamtos, tylos ir žodžio magijos. Šiltu žodžiu susirinkusiuosius pasveikino renginio vedėja, primindama, kad būtent šiose vietose tarp Sapiegiškės kalvų ir miškų užgimė gaivališka, gamtos įkvėpta A. Kalanavičiaus poezija. Prie sveikinimų prisidėjo ir Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotoja Stasė Bingelienė, kuri palinkėjo, kad poeto žodžiai ir toliau skambėtų iš širdies į širdį.
61-ojo tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ skaitymus pristatė dzūkiško žodžio meistras poetas Juozas Žitkauskas. Šiai metais mūsų rajone apsilankė rekordiškai didelis „Poezijos pavasario“ dalyvių skaičius. Savo kūrybą ir mintis dovanojo poetai: Gvidas Latakas, Verdenė Monika Valkiūnaitė, Gintaras Bleizgys, Marija Badzei, Česlovas Skaržinskas, Jurgita Jasponytė, Jonas Liniauskas, Marius Burokas, Juozas Žitkauskas.
Lietuvos teatro ir kino aktorė, poezijos skaitovė, teatro režisierė Olita Dautartaitė skaitė A. Kalanavičiaus ir Stasio Stacevičiaus poeziją, o bardas Povilas Girdenis renginį paįvairino sodriais dainuojamosios poezijos tonais. Dar vienas išskirtinis momentas – poetiško roko grupės „Pelkė“ nario Giedriaus Čiurinsko pasirodymas – jis padovanojo muzikinį kūrinį, įkvėptą mūsų krašto poeto kūrybos. Renginio pabaigoje pasirodė aktorius Ignas Ciplijauskas, kuris subtiliai apjungė muziką ir A. Kalanavičiaus poeziją – tai buvo gilus meninis išgyvenimas, kvietęs sustoti, įsiklausyti ir būti kartu tame ypatingame žodžio laike.
Vienu iš reikšmingiausių renginio momentų tapo P. Dumšienės pristatyta nauja A. Kalanavičiaus knyga „Į žodžio mėlynąjį kalną“. Jos rūpesčio ir atsidavimo dėka poeto kūrybinis palikimas tęsia savo kelią – knyga buvo dovanojama tiems, kurie prisideda prie jo atminimo puoselėjimo, o visi kiti turėjo galimybę įsigyti šį vertingą leidinį renginio vietoje.
Renginio kulminacija – ąžuolo, skirto poeto atminimui, sodinimas. Šis A. Kalanavičiaus atminimą saugantis ąžuoliukas – nepaprastas, tai garsaus miškininko Juozo Girino klonuotas ąžuolas iš poeto tėviškės. Ąžuolą sodino P. Dumšienė, sūnus Saugirdas, Nedzingės bendruomenės pirmininkė Eglė Cickevičienė ir Nedzingės kultūros centro vadovas Albertas Jakubavičius.
Antano Kalanavičiaus vardas dar kartą nuaidėjo tarp Dzūkijos kalvų ir miškų – gyvai, jautriai ir prasmingai. O pasodintas ąžuolas – tvirtumo, tęstinumo ir atminties ženklas – dar ilgai kalbės su vėju, saugodamas šio krašto poeto dvasią ir primindamas, kad žodis, kai jis ištartas iš širdies, gali tapti amžinu.
