1996 m. Varėnos kultūros ir meno taryba įsteigė Varėnos rajono kultūrai nusipelnusių žmonių apdovanojimą „Sidabrinės bitės" ženklu. 1998 m. Varėnos rajono savivaldybė „Sidabrinės bitės" apdovanojimą papildė kultūros premija. „Premijų tikslas – įvertinti kultūros darbuotojus ir visuomeninius kultūros puoselėtojus, savo veikla padedančius plėtoti Varėnos krašto kultūrinę meninę veiklą, etninės kultūros puoselėjimą, senųjų tradicijų išsaugojimą“, – teigiama Varėnos rajono savivaldybės „Sidabrinės bitės“ premijų skyrimo nuostatuose.
Pirmasis „Sidabrinės bitės“ ženklas už nuopelnus Varėnos krašto kultūrai buvo įteiktas Dzūkijos nacionalinio parko ekologui Henrikui Gudavičiui.
Henrikas Gudavičius gimė 1943 m. balandžio 10 d. Kelmės rajone, Kalniškių kaime. 1960 m. baigė mokslus Šaukėnų vidurinėje mokykloje, 1960-1965 m. studijavo Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA), tapo diplomuotu agronomu. Atlikęs tuo metu privalomą tarnybą sovietinėje kariuomenėje, išbandė įvairius darbus: dėstė filosofiją, vokiečių kalbą LŽŪA, dirbo eiguliu, kirto mišką Baškirijoje, Kalnų Altajuje, dirbo „Valstiečių laikraščio“, „Komjaunimo tiesos“, „Moksleivio“ redakcijose.
1991 m. balandžio 23 d. įkūrus Dzūkijos nacionalinį parką (DNP), H. Gudavičiui buvo pasiūlyta jame dirbti ekologu. H. Gudavičiaus iniciatyva pradėtas leisti DNP laikraštis „Šalcinis“, propaguojantis ir fiksuojantis Dzūkijos gamtines ir etnokultūrines vertybes. Išleisti 97 „Šalcinio“ numeriai. Gamtininkas šiame leidinyje paskelbė daug savo straipsnių, užrašė daug įdomių kaimo žmonių pasakojimų.
1996 m. pavasarį prie sraunaus Krūčiaus upelio ekologas pradėjo veisti sodą, kuris dabar vadinamas vaistinių ir retųjų augalų kolekcija. Pokalbyje su Gediminu Kajėnu H. Gudavičius pažymi: „Man labai patinka Vydūno ištarmė, kad žmogų veda ne protas, o dvasia. Vadinasi, tėviškė – ten, kur išlieji prakaitą, pavyzdžiui prie Krūčiaus upelio... Būtent čia aš dirbu ir jaučiu, kad mane ten traukia, nes brangūs tampa takai, kuriuos pats išmini, medeliai ir augalai, kuriuos prižiūri. Kai susigyveni su aplinka, imi jausti už ją atsakomybę, ta žemė tampa tavo dalimi...“ (Viskas yra viena – gamta, darbas, kultūra, etnografija.- Iliustr. // Valstiečių laikraštis. – 2015, liep. 1, p. 5).
Dar sovietmečiu H. Gudavičius pradėjo publikuoti tekstus apie gamtą ir jos apsaugą. Nuo 2008 m. rašo straipsnius į Bernardinai.lt. Aktyviai bendradarbiauja su dzūkų kultūros žurnalu „Dainava“, specialiai gamtai skirtu laikraščiu „Žaliasis pasaulis“, publikuoja straipsnius „Valstiečių laikraštyje“, žurnale „Liaudies kultūra“. Publikacijose rašo apie Dzūkijos nacionalinį parką, jo kaimus ir žmones, augalus ir gyvūnus, senojo kaimo tradicijas, Dzūkijos kraštovaizdį. Respublikos ir rajono spaudoje išspausdinta keli šimtai (apie 500) H. Gudavičiaus straipsnių. Apie šį Dzūkijos šviesuolį periodiniuose leidiniuose paskelbta taip pat daug publikacijų.
H. Gudavičius yra knygų apie etnografinius parko kaimus: „Musteika“ (1997), „Margionys“ (1998), „Mardasavas“ (1999), „Liškiava“ (2000) sudarytojas. Jis yra knygų: „Merkinės istorijos bruožai“ (2004), „Kapiniškiai. Rudnia. Dubininkas“ (2005) ir „Subartonių kraštas“ (2007) - vienas iš sudarytojų, leidinio „Amatai ir verslai Dzūkijos nacionaliniame parke “ (1994) teksto autorius bei knygos „Kur šaltiniai alma“ (2005) bendraautorius.
2013 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido H. Gudavičiaus knygą „Gamtmeldžio sodas: iš dzūkiškojo dienoraščio“. Į šį leidinį sugulė 1990-2004 m. autoriaus gyvenimo vienkiemyje (gyvena netoli Liškiavos) pastebėjimai, novelės bei esė. Rašytojas Vytautas Almanis straipsnyje „Henriko Gudavičiaus tvarkaraštis“ rašo: „...Iš Henriko knygos rašiausi stulpeliu 13 šunų ir 22 žolių pavadinimus. Dabar jie man atrodo kaip kokie eilėraščiai, kuriuos tarp darbų, per poilsio valandėles vis paskaitinėju...“ (Žaliasis pasaulis“. – 2015, geg. 21, p. 10).
„Gamtmeldžio sodą“ norisi pavadinti reta knyga – ne tik suteikiančia estetinį malonumą, bet taip pat ir valančia skaitytojo sielą, gaivinančia apmirusias jos sritis, auginančia žmogų, kviečiančia jį tauresniam santykiui su tuo, ką vadiname gamtos pasauliu, žmogumi, Tėvyne, Dievu“, - rašo poetas, eseistas, žurnalistas Rimvydas Stankevičius straipsnyje „Miškais kvepiantis dienoraštis“ (Respublika. – 2014, bal. 5, p. 13).
2014 m. VšĮ „Bernardinai.lt“ išleido H. Gudavičiaus knygą „Laiškai iš kaimo. Dienoraštis 2008-2012“. Šis gamtininko dienoraštis – dovana tiek jaunam, tiek patyrusiam skaitytojui, išsiskiria jautriu pastabumu, gyvu pasakojimu. Knygoje subtiliai ir giliai aprašytas žmogaus ir gamtos santykis, per amžius nekintantis gamtos ciklas atskleidžia lėto gyvenimo grožį.
Rašytoja Renata Šerelytė straipsnyje „Iš Madagaskaro – į Marsą“ rašo: „„Laiškus iš kaimo“ tikslingiau būtų vadinti dienoraščiu arba kronika, nes tekstai apima tam tikrą laikotarpį , jiems būdingas chronologiškas įvykių fiksavimas (augalų ir gyvūnų vegetacija, pramaišiui su linksmais ir liūdnais žmogiškos būties inkliuzais), be to tekstai neturi konkretaus adresato, būdingo epistolinei literatūrai. Sunku nepajusti pagarbos biologinėms autoriaus žinioms, jo, kaip gamtos žinovo erudicijai. Bet kur kas svarbiau tai, kad autorius sugeba susieti tas žinias su kasdieniu gyvenimu, atgaivina, priverčia skaitytoją ne tik grožėtis, bet ir suklusti, susimąstyti, gal net – mintyse pasiginčyti“. (Literatūra ir menas. – 2014, lapkr. 28, p. 19).
Knyga „Laiškai iš kaimo“ 2015 m. gegužės 7 d. buvo pristatyta Varėnos viešojoje bibliotekoje. Renginyje dalyvavo knygos autorius H. Gudavičius, fotomenininkas Algimantas Černiauskas, Bernardinai.lt kultūros redaktorius Gediminas Kajėnas ir Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos skyriaus vedėjas Mindaugas Lapelė.
2015 m. išleista Henriko Gudavičiaus, fotomenininkų Algimanto ir Mindaugo Černiauskų knyga „Nerūpėjo niekur išvažiuoti“. Tai poetiškas pasakojimas nuotraukomis ir pačių dzūkų lūpomis apie gebėjimą būti laimingam savojoje žemėje. 2015 m. gruodžio 3 d. ši knyga buvo pristatyta Varėnos viešojoje bibliotekoje.
1998 m. Aplinkos ministerija „už nuoseklią ir kryptingą visuomeninę veiklą aplinkosaugos srityje, ypač už svarius darbus skleidžiant informaciją apie Lietuvos gamtą, skatinant vaikus, jaunimą ir suaugusiuosius pažinti mus supantį pasaulį ir puoselėti etnokultūros tradicijas, ugdant visuomenės palankų aplinkai gyvenimo būdą“ H. Gudavičiui skyrė Česlovo Kudabos premiją. (Černiauskai A. ir M. Žemaitis, garsinantis Dainavos kraštą. – Iliustr. // Respublika. – 2012, birž. 15, priedas „Žalgiris“). 2014 m. H. Gudavičius gavo Kultūros ministerijos premiją už publicistiką.
Pirmajam „Sidabrinės bitės“ laureatui, gamtininkui ir publicistui Henrikui Gudavičiui linkiu kūrybinės energijos toliau garsinant Varėnos kraštą.