Visi kategorijos įrašai

Merkio lieptai : eilėraščiai : [almanachas]. – [Kn. 1]-. – Perloja, Varėnos rajonas : Atmena, 2004-. [Kn.] 4 / sudarė Laimutė Cibulskienė, Renata Česnulevičienė. – 2025

Marcinkonių žodžiai : žodynas, patarlės, posakiai, pravardės, vardai / sudarytojas Vytautas Paulaitis. – Vilnius :

Lietuviai tarpukariu Lenkijos kalėjimuose / [pratarmės autorius, sudarytojas ir leidėjas Gintautas Šapoka]. – Alytus : Alytaus spaustuvė :

Kelionė su daina : Varėnos kultūros centro mišrus choras „Harmonija“ / [sudarytoja, redaktorė Joana Grigaitienė]. – [Varėna] : [Varėnos kultūros centras], [2024]. – 173 p.

Kalanavičius, Antanas Į žodžio mėlynąjį kalną : eilėraščiai / [parengė ir sudarė Perpetua Dumšienė] ; [kaligrafines iliustracijas kūrė Albertas Gurskas].

Česnulevičienė, Aušra Čiurlionių takais : pažingsniavimai po Dzūkiją. – Kaunas : Vox altera, [2025] (Szczecin : Print Group). – 191, [1] p.

Černiauskas, Algimantas Fotografija : [albumas] / Algimantas ir Mindaugas Černiauskai. – Vilnius : Petro ofsetas ;

Česnulytė-Zienienė Adelė Eilės II / Adelė Ūla Česnulytė. – [2024]. – [2024]. – 104 p. Jau iš eilėraščių pavadinimų matome,

Česnulytė-Zienienė Adelė  Eilės / Adelė Ūla Česnulytė. – [2022]. – [2022]. – 104, [4] p. : iliustr.   Poetės Adelės Česnulytės kūrybos

Apglėbkime žemę širdimi ir žodžiais : almanachas : poezija, proza, menas / Lietuvos kaimo rašytojų sąjunga ; [sudarytoja Onutė Kulbokienė].

Pasidainavimai apie Dainavą : [eilėraščiai]. – [Alytus] : Alytaus Jurgio Kunčino viešoji biblioteka, 2025 (Kaunas : Ridsales). – 253, [3] p. 

Kelman, Suzanne Paryžiaus knygininkė : [istorinis romanas]. – Vilnius : Sofoklis, 2025 (Gargždai : ScandBook). – 382, [1] p.      Jaudinantis Suzanne’os Kelman knygų serijos „Paryžiaus seserys“  tęsinys apie narsą, meilę ir tvirtumą karo akivaizdoje. Ši istorija – tobulas pasirinkimas istorinių romanų gerbėjams, pasakojantis apie stiprias herojes, dramatiškus likimus ir paslapčių kupiną Antrojo pasaulinio karo Paryžių, kur knygos tampa pasipriešinimo ginklu, o meilė – didžiau

Di Fulvio, Luca Slaptas rojus : romanas. – Vilnius : Alma littera, 2025 (Vilnius : BALTO print). – 604, [3] p. Tai jaudinantis pasakojimas, kuriame tradicijos ir prietarai kovoja su pažangesnio ir geresnio pasaulio vizijomis. Šis istorinis romanas, parašytas kaip trileris, kartu yra ir vaizdingas epas apie drąsius sprendimus, meilės galią ir nepalaužiamą tikėjimą teisingumo pergale.

„Atminimo laužai niekada  Širdyse neužgęsta. Jie šviečia  Ir primena mums visada  Tuos, kurių nebėra su mumis čia.“ Marija Inkrataitė-Blažulionienė Šiandien minime 35-ąsias Laisvės gynėjų dienos metines. Sausio 13-oji, viena svarbiausių Lietuvos istorinių datų , simbolizuojanti tautos drąsą, vienybę ir laisvės siekį. Diena su netektim, su skausmu, su baime ir krauju, bet tuo pat metu – su drąsa, pasididžiavimu ir pergale.   Šiai dienai atminti bibliotekoje vyko netr

Sausio 13-osios rytą Panočių biblioteka prisijungė prie pilietinės akcijos „Pergalės šviesa“. Languose sužibo atminimo žvakės, liudijančios pagarbą beginkliams ir nekaltiems didvyriams, troškusiems laisvės savo tautai ir valstybei. Panočių bibliotekos kieme prie degančio atminties laužo tylos minute pagerbti žmonės, prieš trisdešimt penkerius metus budėję, stovėję, nepasitraukę ir atidavę savo gyvybę už laisvę. Kaniavos kultūros centro vadovas Algimantas Vitkus pasidalino tuo

Sausio 13 dieną Perlojoje paminėta Laisvės gynėjų diena. 8 valandą biblioteka prisijungė prie visuotinės pilietinės akcijos „Pergalės Šviesa“, languose uždegtos vienybės ir pergalės žvakutės.  Perlojos bažnyčioje aukotos šv. Mišios, subūrusios bendruomenę tyliai maldai ir apmąstymams. Miestelio centre liepsnojo atminimo laužas. Sugiedota „Tautiška giesmė“, laisvės gynėjai pagerbti tylos minute. Skambėjo žodžiai apie laisvę, dainos apie vienybę, drąsą ir dėkingumą tautos didvy

Parodoje pristatomos XX a. Švedijos keraminės figūrėlės iš Rūtos Petrauskaitės kolekcijos. Šie kūriniai buvo kuriami kaip prieinamas dizainas namams – jungiant liaudies tradiciją, rankų darbą ir modernėjančią estetiką. Tokia keramika tapo šiandien visame pasaulyje atpažįstamo skandinaviško dizaino pagrindu ir kultūrinės tapatybės ženklu. Rūta Petrauskaitė – lingvistė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, Skaitmeninių išteklių ir..