Onutės Šafranauskaitės-Skliutienės kūrybos vakaras „Supustytos mintys“
Atnaujinta: prieš 19 valandų
Gyvenimas matuojamas ne įkvėpimų skaičiumi, jis matuojamas akimirkomis, kurios privertė sulaikyti kvėpavimą ir sudėti šiuos jausmus į eilėraštį. Daug tokių akimirkų į savo kūrinius sudėjo mūsų kraštietė Onutė Šafranauskaitė- Skliutienė.
2020 m. išleista pirmoji Onutės poezijos knyga „Atrakinus gyvenimo rudenį“, 2024 m. – antroji poezijos knyga „Kūryba“, iš serijos „Žodžių, surašytų į knygą laiko bangos nenuplaus“. Jos eilėraščiai publikuoti tarptautiniuose almanachuose „Menų puokštė Vilniui“ (2021) ir „Duonos kelias“ (2022), almanachuose, skirtuose Ukrainai „Žiedas griuvėsiuose“. Onutė ne tik Alytaus literatų klubo „Tėkmė“ ir Varėnos literatų klubo „Jievaras“ narė, jos eilėraščiai publikuoti Varėnos literatų klubo „Jievaras“ poezijos almanache. Onutė – Lietuvos kūrybinės raiškos asociacijos „Menų sodas“ bei Kultūros, meno ir mokslo asociacijos narė.
„Kaip dovana atitekau tėvams, dviejų brangių žmonių tremties kelionių vingy, Uralo kalnų apsupty “ – poetiškai ir šiltai Onutė Šafranauskaitė-Skliutienė kalba apie savo vaikystę. 1964 m. šeima grįžo į Lietuvą, čia Onutė lankė Druckūnų aštuonmetę mokyklą, vėliau Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinę. Baigusi Vilniaus medicinos mokyklą, daug metų dirba Varėnos sveikatos centre, rūpinasi mūsų rajono gyventojų sveikata.
Gyvenimas Onutei dovanojo ne tik darnią šeimą, tris puikius sūnus, o įvairios patirtys ją plukdė į jausmų, išgyvenimų vandenyną: „Rašyti ir kurti, busti stebuklams žadino įvairūs gyvenimiški slėpiniai artimoje aplinkoje per gyvenimo patirtis“,- sako Onutė, poeziją „išgirdusi žodžio skambesy, mažais įplyšimais žadinant sielą, kaip žingsnius kelionei į save“.
Kartais kūrybos žodžiai ateina tyliai – kaip vėjas, kaip mintis, kuri šildo širdį, tarsi mažos šviesos kibirkštys, galinčios pakeisti nuotaiką, dieną, o kartais ir gyvenimą.
Onutė lengvai surado kūrybos žodžius, kurie tinka ne tik skaityti, bet ir jausti šį „tylų atspindį savo jausmų ir svajonių“. Onutės poezija pasako tai, ko ieško žmogaus siela, leidžia mintims gyventi eilėraščių žodžiuose. Juk poezijoje kalbėdami tarsi su savimi, išsakydami savo jausmus ir mintis, išties kreipiamės į kitą žmogų, į skaitytojo širdį ir mintis. Nuoširdžiais Onutės poetiniais išjautimais žavisi kolegos medikai, šiltai ją vadindami „rašytoja“, „šypsenėle“, kūrybinį kelią mielai palaiko artimieji ir draugai.
Onutės kūrybą skaitė Miglita Šedžiuvienė, kurią ypač sužavėjo „savita poetės kalba – metaforiška, vaizdinga, kupina netikėtų sugretinimų. Tai tarsi bandymas žodžiais prisiliesti prie gyvenimo paslapčių, prie to, kad nekinta amžinai, tai drąsa dalintis mintimis ir jausmais“.
Onutę sveikino literatės iš Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“, kolegės, kaimynai, bičiuliai ir artimieji.
Už muzikinę programą nuoširdžiai dėkojame Varėnos krašto muzikantui Stasiui Jundai.