top of page

Aloyzas Tenzegolskis

Žinomas rašytojas ir žurnalistas, ilgametis nepriklausomo Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas“ vyriausiasis redaktorius, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys

Gimė 1945 m. rugsėjo 10 d. Kasiulkaimiukų kaime, Raseinių rajone. Mokėsi Kasiulkaimio pradinėje, Paliepų 8-metėje ir Ariogalos vidurinėje mokyklose. 1970 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete.


1972 metais atvyko dirbti į tuometinio Varėnos rajono laikraščio „Raudonoji vėliava“ redakciją, vadovavo redakcijos Kultūros skyriui. Tuo metu Varėnos rajono teritorijai priklausė ir Druskininkai. Šiame krašte buvo daug kūrybingų žmonių, tik jie neturėjo laikraščio tribūnos. Ir štai A. Tendzegolskis ėmė įgyvendinti naują iniciatyvą - kartą ar du kartus per mėnesį leisti literatūrinį puslapį pavadinimu „Saulės takas“, skirtą Varėnos ir Druskininkų krašto literatams. Kartą ar du kartus per metus laikraščio redakcijos patalpose ėmė organizuoti ir rajono literatų susitikimus, kviestis į svečius žinomus Lietuvos rašytojus.

Kai Varėnoje susibūrė Sąjūdis, jame tarp septynių žmonių buvo ir A. Tendzegolskis. Jis, kaip „Merkio krašto“ redakcijos kultūros skyriaus vedėjas ir kaip Varėnos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, dalyvavo daugumoje sąjūdininkų renginių ir apie juos rašydavo. 1988 m. rugsėjo 1 d. „Merkio krašte“ A. Tendzegolskis išspausdino straipsnį-reportažą apie pirmąjį Sąjūdžio mitingą Varėnoje „Viešos mintys prieš stagnaciją“, kuris buvo paruoštas, kaip sako pats reportažo autorius, „remiantis tiesioginiu stebėjimu, magnetofono įrašais ir žmonių atsiminimais“. Tad A. Tendzegolskio dėka „Merkio kraštas“ 1988 ir 1989 metais buvo Sąjūdžio ir apskritai Atgimimo idėjų propaguotojas. Jis kaip delegatas dalyvavo pirmajame Sąjūdžio suvažiavime.

1995 m. A. Tendzegolskis tampa Varėnos rajono laikraščio „Merkio kraštas“ (1988 m. „Raudonoji vėliava“ pakeitė pavadinimą) vyr. redaktoriumi. Iškart susidomi laisvosios spaudos principais. Nuo Nepriklausomybės paskelbimo „Merkio kraštas“ yra itin kritiškas. Ir sovietiniais laikais laikraštyje buvo nemažai kritikos elementų, iškritikuota daug nomenklatūrinių rajono veikėjų. O dabar, be savivaldybės vadovų, kartais tenka kritikuoti policininkus, mokytojus, gydytojus. Skriaudžiami žmonės redakcijoje ieško užtarimo. Laikraštyje rasime ironijos, satyros ir šaržo elementų, būdingų laisvajai spaudai.

A. Tendzegolskio vadovaujamas rajono laikraštis „Merkio kraštas“ vykdo tęstinį projektą „Gyvieji archyvai“, kurį remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Šio projekto tikslas – tirti ir populiarinti rajono istoriją. Todėl „Merkio kraštas“ kartu su rajono istorikais, mokytojais, bibliografais, vyresnio amžiaus žmonėmis – gyvaisiais praeities liudininkais – stengiasi iš atminties ir raštų prikelti svarbių įvykių detales, priminti reikšmingus krašto rašytojų, kultūros veikėjų darbus, taip pat istorinių žinių šaltinius – literatūrą, valstybės institucijų ir rajono įstaigų archyvų dokumentus, biografijas, nuotraukas. Palyginti didelis tiražas rodo, kad žmonės „Merkio kraštu“ domisi ir skaito.

2015 metais Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas Dainius Radzevičius savo įsakymu už asmeninį svarų indėlį ginant, plėtojant spaudos ir žodžio laivę apdovanojo „Merkio krašto“ vyriausiąjį redaktorių Aloyzą Tendzegolskį LŽS medaliu „Už nuopelnus žurnalistikai“. Interviu, duotame „Nemuno“ žurnalui (2007, Nr. 35), A. Tendzegolskis pasakė: „Kaip teisybės principai veikia mūsų gyvenime, tiriu ir parodau dviem būdais: knygose – meniškai, laikraščiuose – praktiškai“.

Aloyzas Tendzegolskis žinomas rašytojas – įvairaus žanro kūrinių autorius. 1980 m. „Vagos“ leidykla išleido jo humoreskų rinkinį „Jausmų sutramdymas“, o pirmieji aforizmai buvo išspausdinti trijuose kolektyviniuose rinkiniuose: „Velnio tuzinas“ (1977), „Mintys minta mintimis“ (1983), „Buities priebutyje“ (1989). Nepriklausomybės metais yra išleidęs aforizmų knygas „Tūkstantis ir viena mintis“ (2006), „Aistros“ (2014), „Aforizmai“ (2018), taip pat politinį socialinį romaną „Šviesiau už mėnesieną“ (2017). Davė respublikinei spaudai keletą interviu apie naująją lietuvių aforistiką.



bottom of page