Tradiciškai birželio mėnesį Nedzingės bendruomenė mini kraštiečio poeto Antano Kalanavičiaus gimtadienį. Kasmet atvyksta buvusi poeto žmona Perpetua Dumšienė su sūnumi Saugirdu. Šiemet renginio viešnia atsivežė naujausią savo knygą „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“
Renginį pradėjo bibliotekos darbuotoja Irena Krutulienė poeto A. Kalanavičiaus eilėraščiu „Mano balse baltasis“. A. Kalanavičiaus kurso draugė Leokadija Balkuvienė skaitė poeto eiles, pasakojo apie ekskursijas „Antano Kalanavičiaus gimtinės takais“, apsilankymus poeto gimtojoje sodyboje, amžino poilsio vietoje, muziejuje, organizuotus Senosios Varėnos A. Ryliškio vidurinės mokyklos mokiniams.
Kultūros centro vadovas Albertas Jakubavičius apžvelgė Perpetua Dumšienės kūrybos kelią, pristatė knygą „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“, kūrinio ištraukas skaitė Nedzingės bendruomenės narės Lina Tamulevičienė ir Loreta Kurauskienė. Nedzingės senjorų organizacijos pirmininkė Vanda Mockevičienė pasidalijo savo sesers Mildos, gyvenančios Marijampolėje, prisiminimais apie Perpetua tėvą Juozą Mozūraitį, pagrindinį knygos herojų. Bibliotekininkas Petras Zurlys pristatomą knygą palygino su nedzingiškės V. Mockevičienės knyga „Aušrinės ir Nedzingės kelaliais“, atkreipė dėmesį, kad kūriniuose gvildenami panašūs istoriniai įvykiai, o pagrindiniai herojai susiduria su to meto agresija, baime ir išlikimo tikimybe.
Knygos autorė prisipažino knygą rašiusi beveik tris dešimtmečius, o imtis šio darbo paskatino archyviniai šeimos dokumentai ir tėtis Juozas Mozūraitis – žinomas Lietuvos šachmatininkas, 1941 m. sukilimo dalyvis, visuomenininkas, gausių praeities įvykių liudininkas. Tai dokumentinės publicistikos kūrinys, kuriame persipina istoriniai faktai, autentiški pasakojimai ir archyvinė medžiaga. Iš pradžių šeimos istorijas publikavo laikraštyje „Kauno tiesa“, Amerikos lietuvių leidinyje „Draugas“ ir tik įgavusi darbo archyvuose patirties, sukaupusi daugiau medžiagos, Perpetua apjungė istorijas į knygą. Archyviniai tėčio pasakojimai prasideda 1940 metais Kaune ir baigiasi pokario įvykių aprašymais. Pasak autorės, ji norėjusi, kad knyga būtų ne vien apie jos šeimą ir siekusi, kad per šeimos patirtis atsiskleistų Lietuvos istorija, o atsakyti į klausimą „Ar paveldimas pilietiškumo genas?“ ji palieka patiems skaitytojams. Tačiau priduria, kad istorinių lūžių laikotarpiais (tokiame gyvename ir dabar) dokumentinės istorijos turi gydomąją galią.
Perlojos daugiafunkcio centro Nedzingės daugiafunkcio skyriaus direktorė Roma Klimčiauskienė pakvietė į menininko Vytauto Baublio tapybos darbų parodos atidarymą ir Antano Kalanavičiaus muziejų, kuriam menininkas padovanojo savo paveikslų, atspindinčių poeto gyvenimo ir kūrybos akimirkas. Grojo Tolkūnų kaimo muzikantas Antanas Blėda.
Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė
Irena Krutulienė
