Atspėk, kad gudrus

Dubičių bibliotekoje vyko nuotaikinga mįslių popietė. 

 „Mūsų protėviai mįsles kūrė labai seniai – žiemos vakarais, prie ugnies, kai norėdavo vieni kitus pralinksminti ir protą pagaląsti. Vienas seniausių ir paslaptingiausių  pasaulių – mįslių pasaulis. Senovėje mįslės nebuvo tik paprastas laiko praleidimas. Jos buvo tikras išminties, drąsos ir proto patikrinimas! Mįslė – tai tarsi užrakinta skrynia, kurios raktas yra žmonių vaizduotėje. Tai trumpas pasakymas, kuriame kažkas paslėpta po kitu pavidalu. Reikia atspėti, kas tai iš tikrųjų,“ – pasakojo bibliotekininkė Regina Lukoševičienė.

Supažindinę su mįslių kilme ir istorija, vaikai minė mįsles apie gamtos reiškinius, gyvūnus, augalus, įvairius daiktus. Pradžioje spėjo lengvas mįsles, vėliau jos sunkėjo, atėjo ir suktų klausimų, reikalaujančių loginio mąstymo, eilė, o rinkti taškus už teisingus atsakymus darėsi vis sudėtingiau.

Vaikai sužinojo apie keturių paprastų žingsnių formulę, kuri padėtų patiems sukurti mįsles. „Pasirinkite objektą – įminimą: tai gali būti gyvūnai, gamtos reiškiniai, daiktai. Tyrinėkite  pasirinktą objektą ir jo savybių sąrašą: kaip atrodo, ką jis daro arba ką su juo galima daryti, kokius garsus skleidžia. Tikrąsias objekto savybes paslėpkite po palyginimais arba kontrastais (taip mįslė bus įdomesnė, žavingesnė – pvz.: „atrodo kaip..., bet nėra...“ (apie arbatinuką: „Turi snapą, bet ne paukštis, turi pilvą, bet be žmogus. Karšto vandens visai nebijo“) arba  „kas aš esu“ (apie pieštuką: „Esu smailas ir medinis, palieku juodą pėdsaką, o kai dirbu – trumpėju“). Užrašykite sukurtą mįslę“, – dėstė bibliotekininkė.

Vaikai sukūrė ne po vieną mįslę ir paprašė kitų dalyvių jas įminti. Už teisingus atsakymus vėl buvo skiriami taškai. O kiek įdomių minčių kilo kai bibliotekininkė pasiūlė kiekvienam sukurti mįslę apie ežį. „Jis – ir medikas be vaistų, ir siuvėjas be siūlų, ir obuolių rinkėjas, ir kamuolys, su kuriuo nepažaisi, draugiškas, bet letenėlės nepaspausi ir kt.“, – vardijo vaikai.

Visi įsitikino, kad mįslės lavina loginį mąstymą ir pastabumą, turtina kalbą ir kūrybiškumą bei suartina žmones. Svarbiausia – smagiai kartu praleistas laikas! Daugiausia taškų surinko Gabija, ją visi nuoširdžiai sveikino, o bibliotekininkė įteikė dovanėlę. Kiti dalyviai taip pat neliko be prizų ir siurprizų. Įteikiant padėkos raštus buvo linkima niekada nenustoti domėtis, tyrinėti knygų puslapius ir įminti net pačias didžiausias pasaulio paslaptis.

Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė