Rugpjūčio 31 dieną Krokšlio kaime vyko Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą „Darius ir Girėnas į Lietuvą skrido“ 90-mečio minėjimas. Paminėti šių didvyrių atminimą atvyko LR Seimo narys Juozas Baublys, Kaniavos seniūnijos seniūnė Ina Špakauskienė. Sugiedota Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, prie paminklo „Lietuvos atgimimui“ ir didvyrių garbei sukurtos memorialinės lentos (autorius Antanas Česnulis) padėtos gėlės. Sveikinimo žodį tarė LR Seimo narys Juozas Baublys.
1933 m. Kriokšlio gyventojai, kaip ir susirinkusi žmonių minia Aleksoto oro uoste, laukė žinios apie didvyrių, skrendančių lėktuvu „Lituanica“, nusileidimą Kaune. Sužinoję apie jų žūtį, kaimo gyventojai Vincas Ratkevičius ir Aleksas Gudačiauskas lakūnų garbei pasodino du ąžuolus. Vėliau tarp jų buvo pastatytas didelis medinis kryžius. Birutė Švagždienė, gyvenanti Rudnios kaime, nepraleido nė vieno renginio, organizuoto Krokšlio kaimo bendruomenės, dalyviams papasakojo apie ten įkurtą skulptūrų parkelį S. Dariui ir S. Girėnui atminti. Savo pasakojimą ji pradėjo Alberto Antanavičiaus eilėraščiu „Aš – kaimas savo žmonių“. Birutė prisiminė, kad 1959 m. kaimo jaunimas prie ąžuolų pastatė cementinį paminklą su užrašu: „Krokšlio ir Šumo kaimų jaunimo atmintis“, o jau 1986 m. Antano Tamulevičiaus dėka kuriamas memorialas pasipildė baubliu – Stavario ąžuolu. 1989 metais, prasidėjus Atgimimui, Krokšlyje prie kaimo ąžuolų vyko pirmoji vieša kaimo šventė. Tuomet krokšliškis liaudies meistras, medžio drožėjas Antanas Česnulis padovanojo stogastulpį su varpu viršuje ir išraižytu užrašu: „Skambink per amžius vaikams Lietuvos, kad laisvės nevertas, kas negina jos.“ 2010 metais Dzūkijoje praūžė galinga audra, nulaužusi ąžuolus. Antanas Česnulis iš tų ąžuolų medienos sukūrė kompoziciją – stogastulpį su S. Dariaus ir S. Girėno skulptūromis, memorialine lenta. Viršuje sukasi mažas lėktuvėlis – simbolinė „Lituanica“. Atsodinti ąžuolai.
Krokšlio kaimo bendruomenės pirmininkas Jonas Jazepčikas su pasididžiavimu atsiliepė apie kaimo gyventojų lietuviškumo ir patriotizmo dvasią. Jis pasveikino kraštietį Antaną Jazepčiką, kuriam sukako 90 metų, kaip ir skrydžiui per Atlantą. Krokšliškiai lakūnų garbei yra sukūrę ir dainą, kurią padainavo bendruomenės narės Onutė Mortūnienė ir Onutė Taraškevičienė pritariant visiems dalyviams. Skambėjo Panočių folkloro ansamblio „Dziemedzis“ atliekamos liaudies dainos: „Apie Darių ir Girėną“, „Už žalių miškelių“, „Stoviu aš parimus“.
Apie lakūnų gyvenimą, pasiruošimą skrydžiui, jų žygdarbį papasakojo šio renginio organizatoriai Panočių bibliotekos bibliotekininkė Rimutė Antuchevič, Kaniavos kultūros centro vadovas Algimantas Vitkus. Dalyviai klausėsi jų deklamuojamų Bernardo Brazdžionio „Lituanikos sakalams“, Juozo Paukštelio „Garbingai žuvusiems lakūnams“, Kazio Zupkos „Niujorkas – Kaunas“ eilių.
S. Dariaus ir S. Girėno drąsus skrydis tapo viso pasaulio lietuvius vienijančiu simboliu, tautiškumą ir pilietiškumą simbolizuojančiu faktu. Lietuvos lakūnų žygio tikslas – sustiprinti Lietuvos jaunimo dvasią, drąsą, užsispyrimą ir pasiaukojimą Tėvynei, garsinti Lietuvos vardą pasaulyje. Krokšlio kaime lietuviškumas, meilė Tėvynei perduodamas iš kartos į kartą čia gyvenančių žmonių darbais.
Renginį baigėme Kęstučio Vasiliausko daina „Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir nuoširdžiu bendravimu prie puodelio arbatos su kaimo gyventojais.
Panočių bibliotekos bibliotekininkė
Rimutė Antuchevič
