top of page

Didingos praeities ženklai

Varėnos viešojoje bibliotekoje veikia fotomenininko Alberto Švenčionio nuotraukų paroda „Būtsargiai – Lietuvos piliakalniai“. Joje per 30 Lietuvos piliakalnių vaizdų, tarp jų – Merkinės piliakalnis.


Nuotraukos nepaprastai gražios ir jaukios. Vieniems gali atrodyti, kad visi tie kalneliai panašūs, nieko ypatingo, kitiems – tai didingos Lietuvos praeities ženklai, o pačiam Albertui Švenčioniui, pasak archeologo Gintauto Zabielos, „piliakalnis yra didybė ir paslapties įsikūnijimas, objektas, balansuojantis ant pažinimo ribos ir dėl to neregėtai patrauklus ir mistinis“.

Parodos atidaryme A. Švenčionis priminė, jog Lietuvoje yra žinoma netoli tūkstančio piliakalnių. Jie plačiai pasklidę po visą šalį, tad norint pamatyti juos reikia nemažai laiko ir jėgų. Per daugiau nei dešimtmetį savo kolekcijoje Albertas turi užfiksavęs per 90 piliakalnių. Fotomenininkas dalijosi įspūdžiais, kaip paskatintas bičiulio poeto Gintauto Dabrišiaus atrado piliakalnių hobį, kaip sekėsi nufotografuoti vieną ar kitą objektą, kaip besiruošiant fotografuoti, įvairūs gamtos reiškiniai sutrukdydavo darbą, pvz. tekančią saulę staigiai pakeisdavo lietus, ir kokių tada fotografijos gudrybių tekdavo imtis. Parodos lankytojai gali paskaityti legendų ir padavimų apie Lietuvos piliakalnius. Jos dailiu šriftu užrašytos ant rankų darbo popieriaus, įrėmintos į bičių vaško korių rėmus. Toks pateikimas tarsi sugrąžina žmogų į gilią senovę, sustiprina ryšį su praeitimi, protėviais.

Dar norėčiau pasidalinti Miglės Morkūnaitės mintimi apie A. Švenčionio kūrybą: „čia skiriamas dėmesys kompozicijai, darbuose vyrauja, gamtos motyvai, juntama ramybė ir susikaupimas. Pavieniai ar grupėmis, apgaubti rūko, nušviesti saulės, įvairiais metų laikais įamžinti piliakalniai A. Švenčionio fotografijose tarsi mėgina parodyti savo didybę ir dvasią, kurios daugelis iki šiol nepraradę. Kadaise atlikę svarbias funkcijas – ritualines, karinės paskirties, šiandien jau jie yra daugiau estetinio pasigėrėjimo objektai, Lietuvos kraštovaizdžio formuotojai, praėjusių epochų simboliai. Jų paveikslas priklauso nuo metų ar paros laiko, oro sąlygų, fotografo asmeninės būsenos. Fotografijose sukurta skirtinga vietovės atmosfera, kuri žadina vaizduotę ir tampa akstinu domėtis savo krašto istorija bei kelia patriotiškumo jausmus. Žvelgiant į menininko kurtas fotografijas, mums ima rūpėti, kokia informacija jose užkoduota, koks piliakalnį supantis kontekstas, ką slepia jo požeminiai sluoksniai. Galima teigti, kad čia užfiksuotas vienas svarbiausių lietuvių tapatybės ženklų, turtinantis mus ne tik intelektualiai, bet ir dvasiškai“.

Parodos autorių pasveikino Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė.

Varėnos viešosios bibliotekos bibliotekininkė Daiva Armonienė



bottom of page