top of page
  • Facebook
  • Instagram

Draugystė su sparnuočiais

  • kovo 28 d.
  • 2 min. skaitymo

Dubičių kultūros centro kieme surengta vaikams skirta popietė „Pavasario linksmybės. Paukščių sutikimas gamtoje“. Renginį organizavo Dubičių biblioteka ir kultūros centras. Medžių šakose koncertuojant sugrįžusiems sparnuočiams, o orui dvelkiant tikru pavasariu, dalyviai sužinojo apie tolimą ir sunkią, tačiau sėkmingą paukščių kelionę į gimtinę.



Šią kelionę įveikti padeda „paukščių žemėlapis“. Sparnuočiai turi nuostabų gebėjimą jausti Žemės magnetinį lauką ir suprasti, kur yra šiaurė, o kur – pietūs, net jei aplinkui tvyro tirštas rūkas. Dieną skrendantys paukščiai stebi saulę – jie žino, kur ji pakyla ir kur nusileidžia, todėl saulė jiems tarnauja kaip didžiulis kompasas. Daug paukščių skrenda naktį, kad apsisaugotų nuo plėšrūnų. Tuomet jie orientuojasi pagal žvaigždes ir jų raštus danguje, visai kaip senovės jūreiviai.


Sparnuočiai taip pat turi puikią atmintį. Skrisdami jie įsimena didelius objektus – upes, ežerus, kalnus ir jūros pakrantes. Šie objektai jiems yra tarsi kelio ženklai, sakantys: „Suk į kairę ties šia upe“. Mokslininkai nustatė, kad paukščiai gali užuosti savo namus iš labai toli – jie įsimena specifinius miško, jūros ar net gyvenvietės kvapus ir skrenda ten, kur „kvepia namais“. Dauguma paukščių jau gimsta žinodami, kuria kryptimi reikia skristi. Tai vadinama instinktu – tarsi jų galvelėse būtų įrašyta programa, kurią jie tiesiog vykdo.

Kodėl paukščiai gieda? Giesmės nėra tik muzika – taip jie praneša kitiems, kad ši vieta jau užimta, ir ieško sau poros.


Vaikai dalyvavo kūrybinėse dirbtuvėse – iš įvairių popieriaus iškarpytų figūrėlių klijavo savo svajonių paukštį ir piešė jam lizdą. Minė mįsles apie gamtą, dalyvavo dvejose viktorinose: „Lietuvoje žiemojantys ir išskrendantys paukščiai“ bei „Tiesa ar melas apie pasaulio paukščius“. Gerokai paplušėję, jėgas atgavo žaisdami įvairius žaidimus. Susibūrę prie draugystės laužo, kepė dešreles, lašinukus ir zefyrus. Šilta ir kūrybinga popietė tapo gražia bei jaukia bendryste. Kol gieda paukščiai, tol gyva ir žalia mūsų žemė.

Iki kitų susitikimų, mieli vaikai!


Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė



bottom of page