top of page

Dzūkiška šnekta

Gegužės 19 dieną Nedzingės bibliotekoje vyko popietė, skirta Dzūkijos metams paminėti. Dalyvavo Nedzingės ir Tolkūnų kaimų jaunieji bendruomenių nariai. Bibliotekininkė Irena Krutulienė renginį pradėjo poeto Martyno Vainilaičio eilėraščiu „Mano dzūkeliai“, paporino ščyrų atsicikimų, kuris buvo Kazimieravo kaimi „Paršo gaudzynės“. Kultūros centro vadovas Albertas Jakubavičius dzūkų tarmi paporino apie Kamisarkos kaimi gyvenusį smuikininką Ramasiuką.


Vaikams išdalinti dzūkų tarmės tekstai. Reikėjo išsirinkti patinkančias ištraukas ir paskaityti. Melita Melešiūtė, Gytis Karčiauskas, Martynas Cickevičius, Paulius Mikalauskas, Andrijana ir Elijus Naručiai skaitė pasakos „Dziedulis ir bobulė“ ištraukas. Matas Banys ir Gustas Krutulis – pasaką „Dzingo kacinas“.


Popietės dalyviai sprendė kryžiažodžius, dėliojo sakinius iš dzūkiškų žodžių, minė mįsles, sakė patarlių pabaigas. Albertas papasakojo, kaip ankščiau dzūkai spėdavo orus: „Jei lašiniai rasoja, bus lietaus“, „Jeigu saulė laidzias debesin, bus lietaus“, „Jei gandras stovi an vienos kojos, bus šalta“ ir kt. Kreipėsi į dalyvius: „Žiūrinc iš šono dziaugsmas ima, kad tep visi gražiai dzūkiškai šnekat, brangykim, nesisarmacykim savo tarmės ir laikykim savi ščyrais dzūkais, kad dar ilgai galėtūm dzidziuocis savo gražiu dzūkišku šnektu.“


Lauke vaikai žaidė senovinį dzūkišką žaidimą „Pikis“, dalyvavo įvairiose estafetėse, išbandė taiklumą su strėliukėmis. Po linksmai praleisto laiko buvo malonu atsigaivinti ledais, kuriais visus pavaišino Tolkūnų kaimo gyventoja Marija Alekšiūnienė.


Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė

Irena Krutulienė



bottom of page