(1938–2007)
G. Didelytė – tarp tų dailininkų, be kurių neįsivaizduojamas Lietuvos grafikos menas.
Gimė 1938 metais Kaune, ten baigė mokyklą. Dvejus metus studijavo architektūrą, o 1961–1967 metais mokėsi Vilniaus dailės akademijoje (tuomet Dailės institutas). Jau nuo 1970 m. dalyvavo parodose užsienyje, pelnė gausybę prizų svetur ir Lietuvoje. Nuo 1971 metų – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, 2003 m. pelnė išeivijos lietuvės dr. Genovaitės Kazokienės vaizduojamojo meno fondo premiją. Apdovanojimas įteiktas už geriausius meno kūrinius lietuviška tema per M.K .Čiurlionio gimtadienio iškilmes.
Dailininkė Gražina Didelytė savo paskutinį – ketvirtąjį kūrybos dešimtmetį praleido Rudnelės kaime. G. Didelytės paskutinysis gyvenimo dešimtmetis (1995–2006), praleistas Rudnelėje, praturtino Lietuvos kultūrinį paveldą Dainavos krašto gamtos ir istorijos motyvais. Šio krašto vaizdai ir žmonės tarytum „sulipo“ į jos piešinius, raižinius. Varėnos krašto gamtą ir istoriją G. Didelytė įamžino darbų cikluose: „Raisto slėpiniai“, „Skroblaus vingiai“, „Dainavos klodai“, „Raiste“ ir daugybėje miniatiūrų-ofortų.
Rudnelės kaime G. Didelytė įkūrė paveikslų galeriją „Andeinė“. Ją pastatė Dainavos krašto tautodailininkas, medžio drožėjas ir skulptorius Antanas Česnulis. Pirmą kartą galerija duris atvėrė 2005-ųjų rugsėjo 24 dieną. Galerijos ekspoziciją dailininkė išdėstė pati – tokia ji yra likusi iki šių dienų. Tai tik dalis kūrinių, sukurtų 1995–2005 metų laikotarpiu, kurį pati dailininkė pavadino pačiu produktyviausiu ir laimingiausiu – Dainavos girios – laikotarpiu. Deja, G. Didelytė savo įkurta galerija tesidžiaugė vos vienerius metus.
Po G. Didelytės išėjimo Anapilin (2007 m.) jos įkurta galerija „Andeinė“ rūpinasi profesorius Vygandas Čaplikas. Galerijoje iki šių dienų eksponuojami G. Didelytės darbai, atspindintys jos kūrybinį kelią ir liudijantys su niekuo nesupainiojamą braižą. „Andeinė“ yra dailininkės bičiulių, jos meno gerbėjų susitikimo vieta.
2005 metais pasirodė Gražinos Didelytės ir Onutės Grigaitės knygelė „Raite“ apie Čepkelius. Mokslininkė Onutė Grigaitė aprašė, o dailininkė taikliai ir poetiškai iliustravo šešiolika raisto savybių. G. Didelytė yra sukūrė pirmojo (1995) ir antrojo (2003) Dainavos kultūros kongreso leidinių viršelius.
Sužinojusi, kad 2003 metais bus minima Dainavos krašto 750 metų sukaktis, sukūrė 40 spalvotų piešinių ciklą „Dainavos klodai“. Dailininkė atsirinko svarbiausius Dainavos krašto istorinius faktus, juos „išpiešė“ šiltai, su meile. G. Didelytės draugas, bendramintis ir globėjas Vygandas Čaplikas, po dailininkės mirties perėmęs ir jos kūrybos autorines teises, įkvėptas šio ciklo, parašė savitą Dainavos krašto istoriją. Taip gimė knyga „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“ (2013) – unikalus meno ir istorijos tekstų lydinys. Pirmąją knygos dalį sudaro Gražinos Didelytės kūriniai, palydimi trumpų pačios dailininkės paaiškinimų, antrąją ir trečiąją dalį parašė knygos sumanytojas Vygandas Čaplikas.
Gražina Didelytė mirė 2007 m. sausio 2 dieną, palaidota Vilniaus Rasų kapinėse. Plačiau apie dailininkę, jos kūrybą, gyvenimo būdą, pomėgius galima paskaityti Vygando Čapliko knygose „Andeinė“ – Dainavos girios galerija“ (2011, „Gražina Didelytė mūsų atminty“ (2008), „Atgimimo ąžuolynas ir ąžuolų dailininkė“ (2009), „Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties“ (2013), „Gražinos Didelytės Lietuva“ (2011).