Mokytoja.
2018 m. spalio 5 d. mokytoja Jaunuta Julija Kavaliauskienė apdovanota Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.
Būsimoji mokytoja gimė 1939 m. balandį Miko ir Adelės Ilkevičių šeimoje, Musteikos kaime. Tėvai buvo darbštūs ir rūpestingi. Tačiau laimingą Julijos kūdikystę nutraukė prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas. Karo ir pokario baisumai neaplenkė net ir šio pačiame Lietuvos pakraštyje visai šalia sienos su Baltarusija esančio kaimo. Baltarusijos teritorijoje karo metais aktyviai veikę raudonieji partizanai dažnai aplankydavo Musteiką – grobė maistą, išsivarydavo gyvulius, paiimdavo drabužius. Kai kurie kaimo gyventojai bandė pasipriešinti. 1944 m. birželio 24 d. raudonųjų partizanų egzekucija: Musteikos kaimo 14 nekaltų vyrų sušaudoma, pusė kaimo – sudeginta. Tarp tų keturiolikos papuolė ir ramus, nuoširdus, visai nepolitikuojantis Julijos tėvelis. „Aš tėvelio netekau 5–erių. Amžina našlaitystė! Visą gyvenimą man trūksta tėvo. Ta netektis užaugino nenumaldomą ilgesį, vienišumo kartėlį, geliantį širdies sopulį“ – sako mokytoja J. J. Kavaliauskienė.
1946 m. pradėjo mokytis Musteikos pradinėje mokykloje. Mokytojas Vincas Gaidys buvo reiklus ir principingas, prijaukinęs Juliją prie knygų. Vėliau mokėsi Kabelių septynmetėje ir Marcinkonių vidurinėje mokyklose. 1956 m. įstojo į tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą. Pradėjo studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą. 1961 metais studijas baigė.Tapo mokytoja. Visam gyvenimui. Pirmoji pamoka pravesta Geidukonių aštuonmetėje mokykloje (1961–1962 metai). Vėliau buvo Liškiava, Kibyšiai, paskui – Varėna. J. Kavaliauskienė dirbo ir Varėnos švietimo skyriuje (1968–1978), tačiau tuos metus laiko išbrauktais iš gyvenimo – vargino popierizmas, ataskaitos, pranešimų rengimas.
1978–1989 – Varėnos 1-osios vid. mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė. 1989–2006 – Varėnos „Ąžuolo“ vid. mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė. Varėnos „Ąžuolo“ vidurinėje mokykloje Jaunuta Julija Kavaliauskienė išdirbo 28 metus. Tai brandžiausi pedagoginio darbo metai. Dirbti buvo įdomu – keitėsi visuomeninė politinė situacija, keitėsi lietuvių kalbos, ypač literatūros mokymas. Anot J. J.Kavaliauskienės, kiekviena pamoka – kūryba. Mokytojas visada turi rasti tai, kas svarbiausia, ir pasakyti mokiniams. Be Julijos Kavaliauskienės nedirbo jokia vertinimo komisija – nei vidurinės mokyklos brandos egzaminų, nei meninio skaitymo, jaunųjų filologų darbų, epistolinių rašinių.
J. J. Kavaliauskienė atidavė mokyklai 45–erius metus. Mokyti dzūkų vaikai lietuvių kalbos, meilės savo kraštui, ugdyti žmoniškumo pagrindai, bendravimo kultūra, kūrybinis talentas ne vieno pažadintas, ugdyta skaitymo kultūra. Mokytojos veikla buvo gražiai apvainikuota: 2006 m. liepos 6–ąją, Valstybės dienos proga mokytoja Jaunuta Julija Kavaliauskienė buvo apdovanota Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu.
Jaunuta Julija Kavaliauskienė buvo viena iš aktyviausių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“, kuris iš rajoninio vėliau tapo visos šalies, organizatorių ir kūrybinių darbų vertinimo komisijos pirmininkė. Geriausi mokinių darbai surinkti ir išleista knyga „Pokario žmonių likimus apmąstome šiandien“(2008), kurios leidybos komisijos narė, sudarytoja ir redaktorė buvo J. J. Kavaliauskienė. Ir nenuostabu, nes pusė šios knygos – jos mokinių rašiniai (vienuolika darbų), laimėję aukščiausius įvertinimus tiek rajono, tiek respublikos konkursuose.
Užauginusi du sūnus, dabar mokytoja Julija Jaunuta Kavaliauskienė džiaugiasi anūkų draugija. „Anūkai – mano džiaugsmas ir dvasinė atrama. Jau džiaugiuosi ir 2 proanūkiais. Našlės dalią (vyras Juozas mirė 2008 metais) išgyvenu remdamasi į šeimos atžalas, visomis išgalėmis stipriname dvasinius ryšius, savitarpio pagalbą, buvimą drauge“ – sako J. J. Kavaliaukienė. Mokytoja domisi savo rajono kultūros reikalais. Ją galima pamatyti spektaklyje, knygos pristatyme, išgirsti subtilų komentarą. Kaip tik dėlto jos literatūrinės paslaugos tokios priimtinos ir Varėnos viešosios bibliotekos darbuotojams ir susibūrimų dalyviams. Rajono literatų klubo „Jievaras“ susibūrimuose pedagogė pristatė ne vieną poetą ir ne vieną jų leidinį. Rajoninėje spaudoje paskelbė ne vieną straipsnį apie gimtojo kaimo istoriją, jo žmones, senuosius amatus,