(1922–2002)
Lietuvos tapytojas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, menotyrininkas, literatas. Gimė 1922 m. lapkričio 9 d. Paąžuolės kaime. Mokslus pradėjo slaptoje, lenkų policijos persekiojamoje lietuviškoje kaimo mokykloje. 1933 m. iš okupuotos teritorijos išvyko į Lietuvą. Brolio Edvardo padedamas ir globojamas Šiauliuose baigė pradžios mokyklą. 1934 m. įstojo Ukmergės gimnaziją, kurią baigė 1941 m. 1945–1948 m. studijavo Kauno valstybiniame taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute, įgijo monumentaliosios ir dekoratyvinės tapybos dailininko kvalifikaciją. 1948–1951 m. jame dėstė. 1951–1989 m. dėstė Lietuvos dailės institute. Šalia pedagoginio darbo jis aktyviai kūrė, domėjosi dailės istorijos, teorijos ir kritikos klausimais. Gerai mokėjo 5 kalbas. Jis tapė portretus ir teminius paveikslus, dalyvavo respublikinėse ir sąjunginėse parodose. Yra paskelbęs daug recenzijų ir kritikos straipsnių spaudoje, rengė laidas dailės klausimais per radiją ir televiziją. J. Mackonis yra dviejų leidinių – „A. Žmuidzinavičius“ (1957) ir „Lietuvos scenografija“ (1969) autorius. Parašė libretus operoms – V. Klovos „Pilėnai“ (1956), „Du kalavijai“ (1966), „Amerikoniškoji tragedija“ (1969), B. Dvarionio „Dalia“ (1959), A. Račiūno „Saulės miestas“ (1965), operetėms – A. Belačiūno „Auksinės marios“ (su L. Janušyte, 1955), B. Gorbulskio „Naujametinis karnavalas“ (1965), dainų tekstų. Taip pat parašė dramą „Ulijona“ ir meninio filmo „Julius Janonis“ scenarijų. 2003 metais išėjo Jono Mackonio atsiminimų knyga „Boružės odisėjos“.
Mirė 2002 metais, kovo 16 dieną.