(1876–1961)
Tautosakos rinkėjas ir skelbėjas, lietuvybės Dainavoje saugotojas ir gaivintojas.
Kunigo Juozapo Čapliko (slapyvardžiu Šimtakojis) knyga „Trakiečių dzūkų dainos“ įėjo į lietuvių folkloristikos istoriją kaip pirmasis spausdintas dzūkų liaudies dainų tekstų rinkinys. Juozapas Čaplikas gimė 1876 m. sausio 20 d. Merkinės valsčiaus Samūniškių kaime. Apie 1883 m. su tėvais persikėlė į Ryliškių kaimą. (Alytaus raj.). Mokėsi pas kaimo daraktorių, paskui Merkinės valdinėje mokykloje. 1893 m. baigė Suvalkų gimnazijos 4 klases. 1895 m. rudenį įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kur besimokydamas sutiko lietuvius iš Aukštaitijos, Suvalkijos ir Žemaitijos, susipažino su tų kraštų tarmėmis, papročiais. Čia jaunasis klierikas J. Čaplikas suprato ir įsisąmonino, kad jis yra dzūkas iš gražaus Dainavos krašto, kur daug puikių dainų ir pasakų, legendų ir padavimų. Vasaros atostogų metu keliavo ir užrašinėjo dzūkiškas dainas. Taip kaupėsi būsimoji jo knyga, kuri 1899 metais J. Šimtakojo slapyvardžiu išleidžiama JAV, pavadinta „Trakiečių dzūkų dainos, užrašytos Merkinės apylinkėje XIX a. pabaigoje“. Šis rinkinys ir tapo pirmąja dzūkų dainų publikacija. J. Čaplikas Merkinės apylinkėse užrašė 102 dainas. Ir nors rinkinyje neįamžintos dainininkų pavardės, aplankytų kaimų pavadinimai, tačiau ši knyga atspindi bent nedidelę Merkinės krašto liaudies dainų repertuaro dalį. Autentiškumo suteikia išlaikytos tekstų užrašymuose dzūkų tarmės ypatybės.
Varėnos viešosios bibliotekos fonduose šios knygos nėra. Tačiau Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (LIBIS) suvestinis katalogas parodė bibliotekas, saugančias leidinį „Trakiečių dzūkų dainos“, – tai Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka ir kai kurios kitos Lietuvos bibliotekos.
1899 metais J. Čaplikas baigė kunigų seminariją. Vikariavo ir kunigavo įvairiose parapijose: Žiežmariuose, Valkininkuose, Ivijoje (Baltarusija). Sidroje (Lenkija). 1905–1910 m. – Perlojos klebonas. Klebonaudamas Perlojoje suorganizavo būsimoms nelegalioms mokytojoms kursus: pats jas mokė ir siųsdavo į kaimus mokyti vaikų lietuviško rašto. Apie kunigo J. Čapliko švietėjišką veiklą byloja ir tokia žinutė ano meto spaudoje: „Rugpjūčio 1 dieną atsisveikinome su gerbiamuoju ir mylimuoju mūsų parapijos klebonu kun. Čapliku. Žmonės lydėjo jį su ašaromis, nes buvo ko ašaroti. Kun. Čaplikas pastatė puikią kleboniją ir pradėjo mūryti naują bažnyčią. Šviesa parapijoje pakilo, dora sustiprėjo. Ačiū gerb. klebonui, ateina 20 egz. laikraščių, daugiau 100 žmonių prisirašė prie „Šv. Kazimiero Draugijos“ ir inkurta „ Blaivybės“ draugija. Lydėdami savo numylėtąjį kleboną, tariame jam nuoširdų „ačiū“ ir linkime jam visokių Dievo malonių, kad ir kitoje parapijoje galėtų taip pasekmingai darbuotis“ .(„Spindulys“ 1910, Nr. 18).
Pirmojo pasaulinio karo metais J. Čaplikas buvo pasitraukęs į Rusiją. Sugrįžęs į tėviškę, 1918 m. Ryliškiuose organizavo koplyčios pastatymą, rūpinosi parapijos įsteigimu. Nuo 1920 metų Dusmenų klebonas, o 1929 m. paskirtas klebonu į sulenkintą Kazokiškių (Trakų r.) parapiją. Vyskupo nurodymu Kazokiškio bažnyčioje įvedė ir lietuviškas pridėtines pamaldas. Pokario metais sulenkinti lietuviai ėmė skųsti J. Čapliką, ir 1949 m. dėl nepalankumo sovietinei valdžiai buvo areštuotas ir nuteistas 10 metų pataisos darbų lagerio. Dėl ligos ir senatvės paleistas, 1954 m. grįžo į Lietuvą. 1955 m. paskirtas Babriškių (Varėnos r.) klebonu. 1956–1959 – Vievio altaristas. 1956 m. suteiktas garbės kanauninko titulas. Nuo 1959 iki mirties (1961) – Akmens parapijos klebonas.
J. Čaplikas mirė 1961 m. gegužės 28 d. Palaidotas Akmens kaimo bažnyčios šventoriuje.
Informacija apie Juozą Čapliką pateikiama „Lietuviškoje enciklopedijoje“ (Kaunas, 1937, 5 tomas), „Lietuvių enciklopedijoje“ (Boston, 1954, IV tomas), „Mažojoje lietuviškoje tarybinėje enciklopedijoje“ (Vilnius, 1966, t. 1), leidinyje „Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864–1904“ (2004 ir 2014).