(1925–2021)
2021 m. gegužės 15 d., minint Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Varėnoje buvo įteikta Adolfo Ramanausko–Vanago premija. Pagerbiant šio legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado asmenybę, premiją 2018 m. įsteigė Varėnos rajono savivaldybės taryba. A. Ramanauskas–Vanagas savo partizaninės kovos kelią pradėjo ir didžiąją jo dalį praėjo Varėnos krašte. Komisijos sprendimu šis garbingas apdovanojimas atiteks partizanui Juozui Jakavoniui–Tigrui.
Būdamas dvidešimties metų, 1945 m. rudenį, kartu su kitais partizanais jis tėvų sodyboje Kasčiūnų kaime įrengė Merkio rinktinės partizanų štabo vadavietę. 1945–1946 m. drauge su Merkio rinktinės vadu A. Ramanausku–Vanagu joje kurį laiką slapstėsi bei dirbo ir Pietų Lietuvos partizanų vadas Juozas Vitkus–Kazimieraitis. Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“. Juozas Jakavonis–Tigras ėjo štabo ryšininko pareigas. A. Ramanauskas – Vanagas Merkio rinktinės štabo dienoraštyje rašė: „Sužinom, kad š. mėn. (gruodžio) 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“. Šiame dienoraštyje Tigras, kaip patikimas, veiklus partizanas ir ryšininkas, minimas daug kartų. Už partizaninę veiklą Juozas Jakavonis-Tigras buvo suimtas, žiauriai kankinamas ir dvylika metų praleido Sibiro lageriuose bei tremtyje. Daug moralinių skriaudų jis bei jo šeima iškentė, kai grįžo iš Sibiro.
J. Jakavonis didžiausios pagarbos vertas ir už ilgametį pilietinį bei patriotinį jaunimo ugdymą. 1997 m. gimtojoje sodyboje atstačius vadavietę, nepaisant garbaus amžiaus, jis sodyboje dažnai apsilankantiems žmonėms nepailsdamas pasakoja, kokia sunki ir tuo pačiu prasminga buvo partizanų kova už Lietuvos laisvę. Vadavietėje ir dabar galima išvysti partizanų gyvenimo liudytojus: kryžių, žvakę, rašomąją mašinėlę, radijo aparatą, „Laisvės varpo“ laikraščius, indus, iš kurių valgė čia gyvenusieji. Dažnai šioje sodyboje lankosi ir apie pokario laisvės kovas iš gyvo partizano lūpų trokšta išgirsti žmonės iš viso pasaulio, lankėsi ir unikalius kadrus džiaugėsi nufilmavusi ne viena filmavimo grupė iš Lietuvos ir užsienio.
2005 metais Juozas Jakavonis išleido prisiminimų knygą „Šalia mirties“. Joje – ne tik jo gyvenimo istorija, bet ir daug svarbių Lietuvos pokario istorijos detalių. Knygą rašė su viltimi, kad perskaitę ją žmonės, ypač jaunimas, suvoks, kokia yra didelė Nepriklausomybės kaina.
Juozo Jakavonio–Tigro namuose ant sienų ir stalų – daugybė padėkų, diplomų, partizaninės veiklos dokumentų ir straipsnių kopijų, reikšmingus susitikimus liudijančių nuotraukų. Pagarbioje vietoje – kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas prieš santuoką su Birute Mažeikaite Nedzingės bažnyčioje Adolfas Ramanauskas–Vanagas. Taip pat – Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Ji priklausė vienam iš keturių partizanų, žuvusių 1945 m. gruodžio 5 d. prie Mardasavo kaimo, ant Merkio kranto. Juozas Jakavonis-Tigras šią maldaknygę, sulaistytą krauju, pamatė plaukiančią ant ledo lyties Merkyje. Po šių partizanų žūties Jakavonių sodybos vadavietėje buvo suplanuotas garsusis Merkinės puolimas. Visa tai – be jokių abejonių itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms.
Juozas Jakavonis–Tigras prieš tris metus lankėsi Amerikoje. Ten buvo kviečiamas kaip garbus svečias į Partizanų pagerbimo šventę, skirtą A. Ramanausko-Vanago šimtosioms metinėms ir kurios metu įvyko daug reikšmingų renginių ir susitikimų, kuriuose buvo kalbama patriotinėmis temomis. Amerikoje Juozas Jakavonis susitiko su Nijole Bražėnaite -Lukšiene – partizano Juozo Lukšos–Daumanto našle. Jo metu išskirtinės asmenybės dalijosi laisvės kovų prisiminimais, kalbėjo apie kovotojų atminties įamžinimą. Juozui Jakavoniui teko duoti interviu „Amerikos balsui“, kuris buvo girdimas daugelyje pasaulio šalių.
Prieš trejetą metų minint Juodojo kaspino dieną Juozą Jakavonį –Tigrą aplankiusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pažymėjo, jog istoriją tikrai labai svarbu pajusti per konkrečius žmones, tokius kaip Juozas, per jų išgyvenimus.
1994 metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga J. Jakavonį apdovanojo Pasipriešinimo dalyvio kryžiumi, 1995 metais Tautos fondas (JAV) įteikė padėką už gyvosios istorijos paliudijimus. 1998-aisiais Prezidento V. Adamkaus dekretu jam įteiktas Vyčio Kryžiaus 3-iojo laipsnio ordinas ir tais pačiais metais įteikta padėka už nuopelnus Lietuvai. 2000 metais iš Prezidento V. Adamkaus jis gavo Lietuvos kariuomenės kūrėjo medalį, 1999 metais suteiktas Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos Garbės nario vardas. Nuo 2015 m. lapkričio 15 d. išrinktas seniausios lietuvių studentų organizacijos Neo-Lithuania („Naujoji Lietuva“) Garbės nariu, 2018 metais jis pagerbtas Varėnos rajono savivaldybės garbės ženklu „Už nuopelnus Varėnos kraštui“.
Adolfo Ramanausko–Vanago premija skiriama kiekvienais metais siekiant skatinti Lietuvos visuomenę puoselėti Lietuvos laisvės idėją, branginti ir įamžinti kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, puoselėjančias ir ugdančias visuomenės pilietiškumą. Premija skiriama asmenims, labiausiai pasižymėjusiems už iniciatyvas ieškant ir atrandant partizanų žuvimo, palaidojimo vietas; už profesionalius sprendimus įamžinant partizanų atminimą; už jaunų žmonių patriotizmo ir pilietiškumo skatinimą ir rėmimą; už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią Lietuvos pilietiškumą ir patriotizmą, tautiškumą ir dvasines vertybes; už sukurtus literatūros, dailės, muzikos, teatro, kino kūrinius, skatinančius visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę, istorinę atmintį, skiepijančius meilę ir ištikimybę Lietuvai.
Pirmoji Adolfo Ramanausko-Vanago premija skirta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojui Eugenijui Peikšteniui, istorikui, buvusiam Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejaus darbuotojui Dariui Indrišioniui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto docentui Gintautui Vėliui ir Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Atminimo programų skyriaus vyriausiajam istorikui Daliui Žygeliui už iniciatyvas ieškant ir atrandant A. Ramanausko-Vanago palaikus.
Antroji premija įteikta buvusiam politiniam kaliniui Vytautui Kaziulioniui, kurio pastangomis buvo surasti ir garbingai perlaidoti apie šešiasdešimties partizanų palaikų, įamžinta daugybė kovotojų žuvimo vietų, iškalti jų vardai paminklų granite, organizuotas Laisvės kovų ir kančių konkursas moksleiviams ir atlikta daug kitų partizanų pagerbimui skirtų darbų.
Trečioji premija skirta filosofui, publicistui Kęstučiui Kazimierui Girniui už svarų indėlį užtikrinant objektyvios, pasvertos ir pagrįstos informacijos apie politinius įvykius sklaidą tiek sovietmečiu, tiek ir nepriklausomoje Lietuvoje, bei mokslinius tyrimus apie pokario rezistenciją.
Mirė 2021 m. lapkričio 26 d.