Nuo vasario 8 dienos Varėnos viešojoje bibliotekoje (2 aukšte) veikia Gintaro Pačkausko medžio dirbinių paroda.
Tradiciškai mūsų bibliotekos erdvę puošia tapyti, siuvinėti, fotografuoti kūriniai. O dabar mūsų lankytojai gali pasigrožėti nauja įdomia ekspozicija – tai 15 meniškų, vingriais raštais padabintų medinių verpsčių.
Marcinkonių krašte gyvenantis ir kuriantis medžio drožėjas Gintaras Pačkauskas verpsčių drožimu susidomėjo besimokydamas juvelyrikos paslapčių. Susižavėjęs bendramokslio drožinėtais darbais iš medžio ir pats Gintaras paėmė į rankas peiliukus ir kaltelius. Bandymas pritaikyti juvelyrikos žinias kuriant verpstes buvo sėkmingas. Gintaras verpstėms dažniausiai naudoja liepos medį.
Verpstė ar prieverpstė jau tampa istorijos muziejų eksponatu, kuris iš gausių lietuvių liaudies meno dirbinių lobyno išsiskiria meniškumu ir ornamentikos įvairumu. Verpstės Lietuvoje buvo naudojamos iki XX a. pradžios. Kaip teigia dr. Libertas Klimka, verpstė – tai drožinys, kurį vaikinas dovanodavo patinkančiai merginai stengdamasis dirbinį dailiai išmarginti raižiniais.
Verpsčių puošyboje vyrauja geometriniai raštai: apskritimai, užpildyti dvikryptėmis, įkypomis įraižomis, kurių viduryje – įvairios segmentinės žvaigždės. Senoviškieji dangaus šviesulių simboliai verpstėse komponuojami po kelis, derinami su rombų grupėmis, ženklinančiomis suartą dirvą. Stilizuoto augalo ir paukščių motyvai sukuria gyvybės medžio įvaizdį. Komponuojami smulkūs geometriniai, stilizuotos augalijos, gyvūnijos motyvai, įrėžiami verpsčių padirbimo metai. Valstiečiai, puošdami verpstes, tikėjo jų magiška galia skatinti linų augimą. Prieverpstes mėgo dirbti ne tik medžio drožėjai amatininkai, bet ir dievdirbiai.
Tad pasigrožėkime meniškais medžio drožėjo Gintaro Pačkausko dirbiniais.
Paroda veiks vasario ir kovo mėnesiais.
Parengė
Varėnos viešosios bibliotekos
Skaitytojų aptarnavimo sk. bibliotekininkė
Renata Česnulevičienė