Kelionė į Stasio Žakevičiaus-Žymanto pasaulį

Gruodžio 3 d. 13 val. Varėnos rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje  vyks teisininko, publicisto, rezistento Stasio Žakevičiaus-Žymanto (1908–1973) knygos „Tėvynėje liko širdis“ (2025) pristatymas.  Renginyje dalyvaus šios knygos idėjos autorė ir sudarytoja doc. dr. Jolanta Mažylė.

Žakevičius Stasys, nuo 1944 Žymantas – teisininkas, rezistentas, publicistas. Teisės mokslus baigė VDU (1933), studijas gilino Paryžiaus universitete (1934-1935) ir Harvardo, Čikagos bei Londono universitetuose (1935-1937). VDU ir Vilniaus universiteto 1937-1944 m. mokomojo personalo narys ir 1941-1944 m. Vilniaus universiteto teisės mokslų fakulteto prodekanas, vėliau dekanas. 1940-1944 m. – aktyvus tautinio lietuvių pasipriešinimo sąjūdžio dalyvis, Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (sutr. VLIK) artimas bendradarbis okupacijos metais Lietuvoje, VLIKo užsienio delegatūros narys (1940-1945), vėliau užsienyje atgaivinto VLIKo narys. Vienas Lietuvių Rezistencinės Santarvės (LRS) steigėjų (1950) ir jos vicepirmininkas.

Persikėlęs į JAV (1959) aktyviai bendradarbiavo lietuviškoje spaudoje, su žmona Marija padėjo rengti paskutinį Vaclovo Biržiškos „Aleksandryno“ tomą.

Knygos „Tėvynėje liko širdis“ anotacijoje nurodoma, jog šią knygą sudaro keturios dalys. Pirmajame skyriuje „Mūsų kova yra mūsų gyvenimas“ publikuojami straipsniai, kurių pagrindinė ašis – Birželio sukilimas. Autorius puoselėja profesoriaus Vaclovo Biržiškos mintį, jog Birželio sukilimas Lietuvos istorijoje jau yra „įrikiuotas į kitų didžiųjų lietuvių tautos sukilimų tarpą: 1794, 1831, 1863 m.“ S. Žymantas savo straipsniuose brandina ir puoselėja savo idėją, jog „1941 m. Tautos sukilimas priklauso ne vien praeičiai, bet dabarčiai ir ateičiai“

Antrojo knygos skyriaus „Nauja dvasia ir stilius – nuo šiapus iki anapus“ straipsniuose apmąstomi santykiai su Tėvyne ir tėvynainiais, reflektuojamos tiek šiapus, tiek anapus pakitusios gyvenimo sąlygos, mąstymo ir veikimo galimybės.

Trečioji knygos dalis skirta rezistencijos istorijai ir asmenybėms. Net dvi apybraižos skirtos profesoriui Mykolui Biržiškai. Labai reikšmingas trijų dalių tekstas yra skirtas diplomatui, žurnalistui Jonui Jablonskiui jaunesniajam, kurio gyvenimas tragiškai nutrūko 1940 metais, užėjus pirmajai sovietų okupacijai.

Ketvirtajame knygos skyriuje „Stasio Žymanto atminimui“ publikuojami iškilių išeivijos veikėjų, rašytojo ir publicisto Bronio Railos, pedagogo, spaudos bendradarbio Leonardo Valiuko, teisininko, ambasadoriaus Vytauto A. Dambravos, Birželio sukilimo dalyvių, rezistentų – teisininko Mykolo Naujokaičio ir rašytojo Algirdo Gustaičio tekstai apie rezistencijos metraštininką, kovotoją, idėjų žmogų ir priverstinį išeivį Stasį Žakevičių-Žymantą.

Knyga iliustruota Marijos Žymantienės lino raižiniais lietuvių liaudies dainų, mitologijos, Vilniaus ir Vilniaus universiteto motyvais. Viršeliuose ir knygoje panaudoti Marijos Žakevičienės-Žymantienės grafikos darbai ir jų fragmentai, nuotraukos iš asmeninės Danutės Barauskaitės-Mažeikienės kolekcijos.

Šis vertingas leidinys gimė doc. dr. Jolantos Mažylės, idėjos autorės, sudarytojos ir kruopščios šaltinių tyrėjos, pastangomis.

Laimutė Cibulskienė

Varėnos viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliografė