Knygnešių takais

Dubičių bibliotekoje vaikai rinkosi į popietę, kurioje vyko Viltarės Platzner knygos „Jurgis Bielinis ir mažieji knygnešiai“ garsiniai skaitymai ir aptarimas. Garsiai perskaitę knygelę, vaikai atliko joje pateiktas užduotis. Jie sužinojo, kad knygnešiai buvo tikri lietuvių kalbos herojai, kurie prieš daugiau nei 160 metų rizikavo savo laisve, kad mes šiandien galėtume skaityti ir kalbėti lietuviškai.

Žodis „knygnešys“ neverčiamas į jokias kitas kalbas – galima tik paaiškinti jo reikšmę. Knygnešiais buvo paprasti, bet drąsūs žmonės: ūkininkai, studentai, elgetos ir kiti, kurie slapta keliaudavo į Prūsiją ir iš ten spausdintas lietuviškas knygas pargabendavo į Lietuvą. Knygas jie slėpdavo dvigubuose vežimų dugnuose, batų paduose, kišdavo į šieno vežimus, duonos kepalus, vaikiškus vežimėlius, net įsukdavo į vystyklus, imituodami kūdikį.

Žymiausias knygnešys buvo Jurgis Bielinis. Jis sukūrė didžiulį knygnešių tinklą ir sugebėjo daug metų išvengti žandarų spąstų. Jo garbei kiekvienais metais kovo 16-ąją Lietuvoje švenčiama Knygnešio diena.

Vaikai mokėsi iš knygnešių atneštų elementorių, kuriuose būdavo ne pasakos, o trumpos maldos ar pamokantys pasakojimai. Toks paprastas elementorius anuomet buvo brangiausias turtas, nes iš jo vaikai mokėsi savo gimtosios kalbos, kurią valdžia bandė atimti.

Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė