Kovo 11-osios popietė sujungė kartas

2026-ųjų metų kovas Lietuvai ypatingas – skaičiuojame jau 36-uosius laisvės metus. Šia proga Panočių bibliotekoje vyko  jautri ir prasminga literatūrinė-muzikinė popietė „Žodžiais parašyta laisvė“,  kurioje istorinė atmintis pynėsi su dainomis, eilėmis ir gyvais liudijimais. 

Šventė prasidėjo vieningu „Tautiškos giesmės“ giedojimu, po kurio bibliotekoje suskambo lietuvių liaudies  dainos „Už žalių miškelių“, „Stoviu aš parimus“. Renginio dalyviai priminė, kad būtent folkloras buvo mūsų slapta kalba – kai negalėjai kalbėti, galėjai dainuoti apie tėviškės laukus, žirgus ir rūtą. Eilėraščių posmai priminė tuos, kurie ėjo mirti pasiryžę, kad šiandien galėtume džiaugtis lietuvišku žodžiu, kalba, laisve.

 Susirinkusieji ne tik paminėjo istorinę datą, bet ir patys prisidėjo prie šventės kūrimo. Ant stende pritvirtinto Lietuvos žemėlapio nugulė spalvoti lapeliai su dalyvių užrašytais nuoširdžiais linkėjimais Tėvynei. Vyko edukacinė valandėlė „Geltona. Žalia. Raudona“, kurios metu pagamintos trispalvės vėliavėlės, vėjo malūnėliai buvo skirti mažiesiems Panočių lopšelio-darželio auklėtiniams. Matyti vaikų rankose besisukančias mūsų vėliavos spalvas buvo geriausias įrodymas, kad Kovo 11-osios dvasia yra gyva ir perduodama iš kartos į kartą.

„Laisvė nėra tik durys, kurios vieną kartą atsidarė. Tai kvėpavimas, kurį pajuntame tik tada, kai jo pritrūksta“, – renginio pabaigoje sakė vedantieji. Ši popietė dar kartą įrodė, kad kol skamba mūsų žodis ir daina, tol laisvė mūsų širdyse yra gyva ir saugi. Popietę vainikavo bendra daina „Aš čia gimiau“ ir vaišės tradiciniu lietuvišku šakočiu. Dėkojame visiems, kurie šiandien kartu su Panočių biblioteka ir Kaniavos kultūros centru šventė literatūrinę – muzikinę popietę.

Panočių bibliotekos bibliotekininkė Rimutė Antuchevič