Kviečiame žygiuoti savarankiškai!
- 06-22
- 2 min. skaitymo
Mėgstantiems savarankiškus pasivaikščiojimus kviečiame bet kuriuo metų laiku leistis į solo žygį „Poeto Martyno Vainilaičio takais“, maršrutu Varėna–Mergežeris–Varėna.
Startas ir finišas – Varėnos viešoji biblioteka (Vytauto g. 19).
Apie maršrutą
· Trasa: apie 13 km
· Pritaikyta: pėstiesiems ir dviratininkams
· Žymėjimas: maršrutas pažymėtas ežiukų ženklais – sekite juos ir tikrai nepasiklysite Varėnos miškuose.
Jūsų laukia grynas oras, ramūs pušynai ir nepakartojami Dzūkijos gamtos peizažai. Keliaudami tarp Žiežulio ir Ilgio ežerų gėrėsitės vandens pakrantėmis, džiaugsitės miško tyla ar paukščių giesmėmis. Aplankysite Mergežerio kaimą, kur yra poeto Martyno Vainilaičio gimtieji namai ir jo amžino poilsio vieta jaukiose kapinaitėse.
Kaip atvykti
Iš Vilniaus patogu atvykti traukiniu (išvykimo laikus tikrinkite https://bilietas.ltglink.lt/).
Finišavus
Darbo dienomis užsukite į Varėnos viešąją biblioteką – čia trečiame aukšte 9–18 val. jūsų laukia žygio diplomai ir atminimo ženkliukai.
GPX žemėlapis
Parsisiųskite maršruto GPX failą ir patogiai sekite trasą savo telefone:
PROJEKTĄ FINANSUOJA: Lietuvos kultūros taryba ir Varėnos rajono savivaldybė
Vaikų poetas Martynas Vainilaitis gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežerio kaime, Varėnos rajone. Mergežeryje išlikęs namas, kieme auga poeto pasodintas ąžuolas, atminimą saugo skulptūra „Strazdanotas berniukas“.
„Tai mano tėviškė – mielas Mergežeris. Prie tos liepos, prie tų suraizgytų sumazgytų žingsnio pločio šaltinėlių, sakais kvepiančioje pirkioje aš gimiau ir buvau įkeltas į žilvitinį lopšį. Ten lingavo mane jautriaširdė mano motulė... Iš pintinio lopšio išlipęs, išmokau ir aš dainuoti. Ir dainuoju lig šiolei… Knygos, tėvo pasakos ir dainos, motulės lopšinės melodija, gamtos artumas ir grožis – štai iš ko susidėjo mano vaikystė“, – rašė M. Vainilaitis.
Martynas Vainilaitis
Mergežeris
Lig vakaro irklai girgždės.
Nutils prie antelių meldyno.
Esi tu lašelis žvaigždės
Iš melsvo Mergelių žvaigždyno.
Prie valties vandens lelija
Pražydo ir pasaką saugo...
Baltoji maurų pilyje,
Undinių daržely išaugo.
Pakrantės paskendę ūkuos.
Pakrantėse mažos pirkaitės.
Palauksiu, tegu padzūkuos,
Tegu padainuos man dzūkaitės.
O mielas dainų skambesy
Prie tų vandenų auksavilnių!
Tu ašara mano esi, –
Širdim parsinešiu į Vilnių
Ir dainą, ir ežerą tą...
Leliją – te pasaką saugo.
Leliją, kuri pasėta
Undinių daržely išaugo.
Mano dzūkiška skaičiuotė
Ercum percum pamaguli –
Pamerkin varėnis guli.
Dzie!.. Parvirtis prieg pircies...
Aš cik lapc jam už pecies:
– Ercum percum ėni rėni –
Ko tu cia druni, varėni?
– Aik, Marcyn! Aciok, Marcyn!
In mani nelįsk arcyn!
Ercum percum ybo rybo –
Aš ainu iš Varengrybo!
Pardaviau ty lepeškas
Ir numielino kiškas.
Miegas lipa an blakscienų.
Cia drunėsiu aš per dzienų.
Aik, Marcyn! Aciok, Marcyn!
In mani nelįsk arcyn!