top of page

Lietuviško žodžio spalvos

Dubičių bibliotekoje vyko popietė, skirta Lietuvių kalbos dienoms. Skambėjo Justino Marcinkevičiaus ir Janinos Degutytės eilės, mintys apie lietuvių kalbą. Pateikta daug įdomių faktų apie gimtąją kalbą. Tarmybių, vaizdingų posakių, frazeologizmų daugiausiai galima rasti pasakose, patarlėse, priežodžiuose, mįslėse. Renginio dalyvės ne tik aiškino frazeologizmų reikšmę, bet ir prisiminė, kokius „sparnuotus posakius“ naudoja kasdieninėje savo kalboje bendraudamos su šeima, draugais, kaimynais. Žaidė žaidimą „Kad lietuviškas žodis neverktų“, kurio metu žodžius įsibrovėlius, teršiančius mūsų kalbą, keitė gražiais lietuviškais žodžiais. Linksmai nuteikė greitakalbės ir skaičiuotės. Ypač smagu buvo klausyti vyriausių dalyvių vaikystės laikų skaičiuočių. Mįslėms įminti šįkart reikėjo pasitelkti loginį mąstymą. Pavyzdžiui, „Paversk mane ant šono ir aš esu viskas. Perkirsk mane per pusę ir aš būsiu niekas“ (skaičius 8). Pabaigoje kiekviena dalyvė gavo po lapą, kuriame užrašytas labai gražus sakinys „Visada kalbėkime lietuviškai“.  Per penkias minutes reikėjo sudaryti kuo daugiau žodžių iš šiame sakinyje esančių raidžių. Sekėsi labai gerai, užrašyta daug ir įvairiausių žodžių. Už aktyvų dalyvavimą popietėje „Lietuviško žodžio spalvos“  dalyvėms įteiktos padėkos ir suvenyrai.


Dubičių bibliotekos bibliotekininkė

Regina Lukoševičienė




bottom of page