Literatų susibūrimo poetinis ruduo

Į Varėnos rajono literatų klubo „Jievaras“ rudeninę šventę susirinkome ne vieni – atvyko ir bičiulių iš Alytaus „Tėkmės“. Sulaukėme ir garbingo svečio – Jono Laurinavičiaus – patyrusio žurnalisto, kraštotyrininko, Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos nario, puoselėjusio ryšius su Varėnos rajono literatais net nuo 1956-ųjų metų. Susirinkome švęsti „Jievaro“ dvidešimtmečio su gražiu poezijos almanachu „Merkio lieptai 4“. Jonas Laurinavičius ne tik tiesiogiai susijęs su šio almanacho atsiradimo idėja, bet ir su konkrečia veikla – redagavęs ir išleidęs. Kaip tikras krikštatėvis ne tik sutelkęs bibliotekos darbuotojų Renatos Česnulevičienės ir Laimutės Cibulskienės pastangas surinkti literatų biografijas ir eilėraščių pluoštelį, bet ir praturtinęs almanachą informatyviu straipsniu „Mes, varėniškiai literatai, kuriam“. Tai pokario metų literatų veiklos perspektyva šiandienos aspektu. Gerbtina Jono Laurinavičiaus dvasinė ištikimybė gimtojo žodžio sklaidai nuo 1956-ųjų iki šiandienos. Vertiname vyrišką pokario poetų vardyną: Paulius Širvys, Romas Sadauskas, Vincas Giedra, Domas Tertelis, Aloyzas Tendzegolskis, Bronius Mackevičius. Su jais literatūros vakaruose kartu dalyvavęs Jonas Laurinavičius išsamiai pasakojo atsiminimus. Pridėtoje nuotraukoje visų jaunatviški veidai atpažįstami mūsų kartos varėniškiams.

Šventėje skambėjo muzikiniai akordai. Tai Valkininkų moterų ansamblis paįvairino šventę, dainavęs P. Širvio ir savo kūrybos dainas.  Justino Marcinkevičiaus ir Pauliaus Širvio eiles bei M.K. Čiurlionio laiškus skaitė ir „Tėkmės“, ir Varėnos literatės. Bet daugiausia klausėmės savos kūrybos. Poetiniai tekstai skiriami pasidalinti su skaitytojais tikintis įsiskaitymo, įsiklausymo ir išgyvenimo pajautimo: jei tau sušildė dvasią, suskambo žodis – rasta jungtis.

„Merkio lieptų 4“ almanache dominuoja senimo kūryba. Dėkojame svečiui už paguodžiantį mūsų kūrybos vertinimą. Poetinis žodis gimsta iš dvasios reikmės, vidinių paskatų. Ir nežinai kada. Anot Balio Sruogos, esame lyrikų tauta. Mums tai dvasinė iškrova. Išsikalbėjimas –pasikalbėjimas.

 Naujasis „Merkio lieptų 4“ almanachas įvairus kūrybos proveržiais ar tiesiog sueiliavimais. Jaunatviško jausmo prisiminimais ar apmąstymais gyvenimo patirties – būties prasmės, net skaudulių jausenomis. Kiekvienas atidžiai perskaitėme 24 bičiulių tekstus, pajutome bičiulišką petį ar artimą išgyvenimą, atsirinkome pajutę jungtį. Būsime pažįstami, suartėjome į bendrystę. Mūsų visų žodžiais išsakyta jausmų atodanga gali būti akimirkos įspūdis arba viso gyvenimo spaudas. Jaunystės metais užrašome svajonę ar ieškojimą patirties, būtinos gyvenimo grožiui ar gėriui pajausti. Sendami grįžtame prie ieškojimų atrankos, paremtos išmintimi ar susimąstymu apie slenkantį laiką. Įspaudas lieka kaip būties esmės įrašas, svarbus ne tik pačiam.

Šventėje poetinius tekstus keitė dainuojamos eilės, girdėjome skambų lietuvišką žodį.  Intarpus pagyvindavo taiklūs Jono Laurinavičiaus ketureiliai, Renatos Česnulevičienės skaitomos poetų citatos apie kūrybos esmę.  Į bibliotekos langus šnareno rudeniškas lietus, o salėje buvo jauku girdint autorių prisipažinimus: „Turiu naują rinkinį. Kada ruošime sutiktuves? (Petras). „Sunkiai pasiligojau... šiemet išleidau du rinkinius“ (Angelė). Skaitome iš almanacho: „Didelė likimo dovana – išgirsti kad ir patį tyliausią poetinės pagavos virpesį“ (Joana). „Rašyti pradėjau staiga netekusi vyro“ (Ona). „Atradau gilesnį minčių reiškimo būdą“ (Ramutė). „Į viešumą su savo kūryba išėjau tik prie 80-mečio slenksčio“ (Vincenta). „Mano eilėraščiai – mano širdies kalba“ (Irena). „Ir taip noris, noris dar sugrįžti į audringus pokario metus“ (Jonas S.). „Aš Lietuvą eilėmis dainuoju“ (Eugenija). „Atgal pažvelgt smagu netgi labai“ (Jonas L.). Susibūrę prie „Jievaro“ tampame bičiuliais. „Tėkmėje“ dar didesnis alytiškių būrys mūsų kūrybą priglaudžia. Atviromis dvasiomis ir nuoširdumu, kūrybiniu kraičiu nešini dalinamės tekstais, jaučiame dvasinius ryšius.  O skaitydami „Merkio lieptų“ rinkinius, išgyvename kaip pirmojo pasimatymo nuotaikas. Taigi verta skaityti poeziją ir niūrų rudenį, ir ilgą žiemą.

 Atsiliepkime į Varėnos literatų klubo „Jievaras“ pirmininkės Renatos Česnulevičienės kvietimą „pasklaidyti šiuos kūrybinio medžio lapus, pasidžiaugti jų spalvomis, nuostabiais minčių blyksniais, išmoningu žodžių žaismu“. Tokia yra almanacho „Merkio lieptai 4“ vertė.

Julija Jaunuta Kavaliauskienė

„Jievaro“ klubo narė