Mano obuolys

Dubičių bibliotekos skaitytojai vaikai dalyvavo Pasaulinei obuolio dienai skirtoje popietėje. Ją organizavo bibliotekininkė Regina Lukoševičienė kartu su kultūros centro direktore Valentina Šlavenec.

Obuolys – vertingas vaisius. Apie jų naudą sveikatai, skonius, spalvas, rūšis ir panaudojimo būdus papasakojo renginio organizatorės. Vaikai domėjosi, kuo ypatingi ekologiški obuoliai, ar skiriasi „atvežtiniai“ nuo Lietuvoje užaugintų vaisių. Sužinojo, kad visai nebūtina pirkti obelaičių sodinukų, nes galima išsikasti nedidelę laukinę obelį, ją pasodinti ir, kai ji prigis, paskiepyti norimos veislės obels įskiepiu. Viena obelis sode gali sunokinti net kelių skonių vaisius. Dalyviai gavo po obuolį, kurį perpjovę aiškinosi jo sandarą: kotelis, odelė, sėklializdžiai, sėklos, minkštimas ir taurėlapių likučiai. Kita užduotis – „Mano obuolys, aš jį jaučiu“. Vaikai aprašė, kaip obuolys atrodo, ką jaučia jį palietę ir paspaudę, koks jo kvapas, skonis ir garsas atsikandus. Visi kartu prisiminė patarles ir priežodžius apie obelis, sodą ir obuolius. Išmoko dainelę „Obuoliukai, obuoliai“, dalyvavo rungtyse – nešti obuolį šaukšte, atkąsti kabantį ir vandenyje plūduriuojantį vaisių. Dovanų gavę po medinį obuoliuką, juos nuspalvino. Pabaigoje bibliotekininkė perskaitė „Pasaką apie obuolių sodą“. Tai pamokanti istorija apie vaiko ir obels draugystę. Net ir seni medžiai gali duoti vaisių, jei tik jiems padedame.

Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė