(1933–2006)
Poetas.
Gimė 1933 m. sausio 26 d. Mergežeryje (Varėnos r.). Mokėsi Mergežerio, Vilniaus, Varėnos, Griškabūdžio mokyklose, o nuo 1957 metų studijavo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, teatriniame fakultete, ir įgijo aktoriaus specialybę. Tačiau tik porą metų dirbo aktoriumi tuometiniame Kapsuko (Marijampolės) dramos teatre, vėliau visą savo gyvenimą susiejo su plunksna. Dirbo žurnalų „Žvaigždutė“, „Moksleivis“, laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijose, o 1973 tapo „Genio“ žurnalo redaktoriaus pavaduotoju. Vėliau rašytojas visą savo laiką skyrė tik kūrybiniam darbui.
Pirmuosius eilėraščius Martynas Vainilaitis išspausdino 1953 metais. Debiutavo eilėraščių rinkiniu Vyturiai palydi plūgą (1960). Po to jis savo kūrybines jėgas pradėjo skirti vaikų literatūrai. Jau pirmosiomis knygutėmis mažajam skaitytojui (Pupų pėdas, 1963; Grigo ratai, 1964; Ežio namas, 1967; Varnėnų skudučiai, 1967; Dundulis dunda, 1969) pasirodė kaip pajėgus, kūrybingas autorius, puikiai jaučiąs pasirinkto žanro specifiką ir jo galimybes. Kūrybines M. Vainilaičio talento aukštumas gražiai ženklina rinktinė Mano volungėlė (1975), už kurią poetui buvo paskirta Lietuvos valstybinė premija. Visose poeto knygose, kurių jis parašė per 30, gražiai sušvyti lietuvių poezijos vaikams geriausios ypatybės: jautrus melodingumas, vaizdo ir jausmo gyvumas, personifikacijų patrauklumas, lyrizmas, humoras, tautosakos ir mitologijos elementai. Taigi pelnytai M. Vainilaičio kūryba buvo paženklinta daugybe premijų: poetas tapo 1998 m. Vilniaus m. Sostinės premijos laureatu ir Vytauto Tamulaičio premijos laureatu už eiliuotą Kalvio pasaką, 2003 m. M. Vainilaičio knyga Sidabrinė kultuvėlė buvo pripažinta geriausia metų poezijos knyga vaikams, o 2005 metais rašytojas tapo Vaikų literatūros premijos laureatu. Tais pačiais metais M. Vainilaitis buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Karininko kryžiumi.
Mirė 2006 m. birželio 20 d. Palaidotas Mergežerio kapinėse.