Kovo 24 dieną ištikimi bibliotekos ir knygos bičiuliai vaikai susirinko į Pilvingių biblioteką skaityti pasakų ir dėlioti dėliones. Nepaisant, jog šių dienų žmonės – suaugusieji ir net vaikai pasakas laiko labai meniškais, bet netikroviškais kūriniais, vis dėlto visų pasaulio tautų atmintyje tūkstančius metų saugomi „pramanyti“ dalykai, o tai liudija, kad senovėje į pasakas buvo žiūrima labai rimtai ir stengtasi išsaugoti jų prasmę.
Todėl visais laikais, visose šalyse vaikams buvo sekamos pasakos, siekiant, kad vaikai susikurtų savo svajonę ir būtų kūrybingi. Nors pasakos dabar dažniau perteikiamos vaizdinėmis priemonėmis, vis dar išlieka ir skaitomos, ir sekamos.
Vaikai paklausti, kada jie taria žodį „pasaka“ apibūdino įvairiai – kai ima pasakų knygą, kai būna kažkas „gražu“, „nuostabu“, „nepaprasta“ ir „neįtikėtina“, netgi vietoje žodžio „netiesa“ ar „prasimanymas“. O kada dažniausiai sekamos? Atsakė – prieš miegą. Tik šį kartą vyko garsiniai pasakų skaitymai bibliotekoje. Dalyviai perskaitė Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Sniego karalienė“, „Aladinas ir stebuklingoji lempa“, „Pinokis“. Atidžiai skaitė ir klausė, kad įsidėmėtų ir apibūdintų pagrindinius pasakų veikėjus. Baigę skaityti, susikaupę rinko, rikiavo dėlionių detales ir sudėliojo girdėtų pasakų herojus Aladiną, Aladino sužadėtinę, Pinokį, Sniego karalienę. Dėlioti buvo smagu, nes kiekvienas stengėsi kuo greičiau atlikti užduotį. Bibliotekininkė kiekvienam dalyviui įteikė dovanėlę, saldų prizą ir paragino ne tik skaityti pasakas, bet ateiti į biblioteką ir pažaisti.
Pilvingių bibliotekos bibliotekininkė
Ona Jauneikienė