„Išskleiskime poezijos sparnus,
Tegul visur suskamba eilės,
Ir dovanokim tiems, kas girdi mus
Truputį džiaugsmo, šilumos ir meilės.“ (G. Plaušinaitienė)
Pasaulinę poezijos dieną minėjo ir kuriantys eilėraščius, ir skaitantys poeziją, ir mėgstantys jos klausyti, ir mylintys dainą bei muziką.
Varėnos viešojoje bibliotekoje susirinkę poezijos kūrėjai ir skaitytojai mielai dalijosi lyrikos šiluma ir meile.
„Tu atėjai, Poezija, prie mano durų,
Neklausei, ar galiu tave priimt...
Nė žodžio neištarus užėjai į vidų
Ir davus lapą popieriaus liepei rašyt“ – šie Kristinos Šneiderytės žodžiai taikliai apibūdina Petro Miliūno ir Jono Staliulionio kūrybinį kelią. Sausio mėnesį abu gerbiami literatai šventė 80-mečius. Jubiliatai skaitė savo eilėraščius, dalijosi tuo, kas išjausta ir išgyventa, bet paprasta ir nuoširdu.
2022 metais išleistą Petro Miliūno sonetų knygelę „Be rūpesčių“ pristatė Varėnos VB bibliografė Laimutė Cibulskienė.
Nauja knyga poezijos gerbėjus pradžiugino kraštietė, Lietuvos žurnalistų sąjungos narė Marija Valuckienė. 2023 metais išleista jos eilėraščių rinktinė „Saulėlydžio akimirkos“ skirta Tėvynės meilei, jos žmonių gyvenimui laisvoje šalyje. Marijos eilėraščių kredo – gėris, grožis, meilė Lietuvai, pasauliui, žmonėms. Laimutė Cibulskienė, daug metų bendraujanti su Marija, perskaitė jos laišką-sveikinimą Poezijos dienos proga su linkėjimais bibliotekai išlikti savo kraštiečių kūrybos puoselėtojai, o skaitytojams negailėti laiko skaitymui, nepamiršti Tėviškės, savo tėvų ir mokytojų, vedusių į gyvenimą.
Poezijos diena tinkamiausia ir naujoms pažintims. Laimutei Cibulskienei pluoštą savo eilėraščių perdavė Matuizų bibliotekininkė Vidutė Stadalnykienė. Jos posmuose visa emocijų iškrova, nes kurdamas žmogus atranda save ir supranta pasaulį, o kūryba ir tikėjimas padės nugalėti ir pačias didžiausias negandas. Jautrūs žodžiai iš širdies gelmių skambėjo Vidutės lyrikoje.
Didžiausi lobiai ne tie, kuriuos sukaupiame, bet kuriuos išdalijame. Poezijos posmų lobiais dailijosi Varėnos literatai. Eugenija Strazdienė „šiandien sugrįžo į Tėviškę“; „nenorim karo“ – taip Vincenta Lebedzevičienė kalbėjo apie skaudžias šių dienų aktualijas. Prancūzų poeto Polio Verleno eilėraščiu originalo kalba ir savo vertimu į lietuvių pradžiugino Irena Malmygienė, Danutė Volungevičienė priminė, kad „visi mes pakeleiviai kelyje, o gyvenimas leido dar šansą pasiimt, nors pažerdavo žarijų“. Lidija Cichockienė retorškai klausė „pavasari, kodėl pilkas man“. „Duok, Dieve, sielai lengvą skrydį“ linkėjo Ramutė Kašėtienė. Julijos Jaunutos Kavaliauskienės mintis „pasivijo“ karas: „gimiau per karą, bet negalvojau, kad teks dar jį pamatyt...“ Marijos Blažulionienės, Alfonso Žuromsko eilėraščius skaitė Onutė Dabravolskienė.
Poetas liūdesį paverčia daina, kuri mums visiems atneša daug tikro džiaugsmo. Taip romantiški Dalios Marijos Kavaliauskienės posmai virto svajinga Valkininkų moterų ansamblio „Santaka“ daina. Už nuostabiais melodijas, jausmingas dainas, gerą nuotaiką dėkojame Valkininkų moterų ansambliui „Santaka“ ir jo vadovei Aldonai Japertienei.
Parengė Varėnos VB skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė
Renata Česnulevičienė