Poetai, kuriantys vaikams – kūrybos, žodžių ir vaizduotės popietė Matuizų bibliotekoje

Balandžio 2-ąją, minint didžiojo pasakininko Hanso Christiano Anderseno gimtadienį, visame pasaulyje švenčiama Tarptautinė vaikų knygos diena. Jos tikslas – dalintis skaitymo džiaugsmu ir atkreipti dėmesį į vaikų literatūros svarbą. Šią gražią iniciatyvą Tarptautinė vaikų ir jaunimo knygų taryba (IBBY) organizuoja jau nuo 1967 metų.

Šiemet prie šventės prisijungė ir Matuizų biblioteka. Joje apsilankė Matuizų pagrindinės mokyklos ketvirtokai, lydimi mokytojos Svetlanos Janauskienės. Surengta poezijos popietė ir kūrybinė edukacija „Poetai, kuriantys vaikams“.

Renginys prasidėjo pokalbiu apie knygas ir poetus. Vaikai svarstė, kas yra poetas, kokie gali būti eilėraščiai, dalijosi savo mintimis ir patirtimi. Kartu prieita prie išvados, kad eilėraščiai gali būti įvairūs – linksmi ar liūdni, žaismingi ar rimti, trumpi ar ilgi, rimuoti arba ne. Svarbiausia –  kurti gali kiekvienas!

Popietės metu buvo pristatytas 2026 metų Tarptautinės vaikų knygos dienos plakatas, sukurtas Kipro menininkės Sandros Eleftheriou. Šių metų tema kviečia kurti Vilties sodą –  sėti į širdis taiką, viltį, stiprybę ir gerumą. Šią mintį sustiprino garsiai perskaitytas Elenos Perikleous kūrinys „Sodinkite pasakojimus, ir pasaulis sužydės“ (iš graikų kalbos vertė Diana Bučiūtė). Vaikai ne tik klausėsi, bet ir dalijosi mintimis apie tai, kaip žodžiai gali kurti, auginti ir keisti pasaulį.

Vėliau vyko smagi ir įtraukianti „poetinė mankštelė“. Vaikai žaidė su žodžiais ir kūrė savo pirmuosius sakinius,  drąsiai užbaiginėjo pradėtas eilutes. Jų atsakymai buvo kupini fantazijos ir nuoširdumo:

„Saulė danguje šviečia, o aš šiandien... švenčiu… liūdžiu… džiaugiuosi…“„Miške gyvena mažas... ežiukas… meškiukas… kiškutis…“„Mano kieme auga... klevas… gėlė… obelis…“„Vėjas šnabžda tyliai apie... knygą… viltį… meilę…“

Popietės metu taip pat buvo garsiai skaitomi eilėraščiai ir aptariamos jų nuotaikos ir jausmai, renkami gražiausi žodžiai. Kiekvienas vaikas išsirinko jam labiausiai patikusį eilėraštį ir įvardijo žodį, kuris geriausiai atspindėjo jo patirtą jausmą. Šis žodis tapo kūrybos pagrindu. Vaikai kūrė savitus eilėraščius, naudodami žodžio raides – kiekvienai jų sugalvojo po naują žodį, o iš jų dėliojo sakinius ar trumpus eilėraštukus. Taip gimė unikalūs, kūrybiški ir labai asmeniški tekstai, kuriuos papildė piešiniais, spalvomis ir vaizdais, taip dar labiau sustiprindami žodžio ir vaizduotės ryšį. Ši kūrybinė popietė parodė, kad poezija gali būti žaisminga, artima ir įkvepianti. Vaikai ne tik klausėsi ir skaitė, bet ir kūrė, eksperimentavo, dalijosi savo mintimis ir išbandė kūrybos džiaugsmą.

Dar kartą įsitikinta – kiekvieno vaiko širdyje slypi mažas poetas, kuriam tereikia trupučio drąsos, žodžių ir vaizduotės, kad jis prabiltų.

Matuizų bibliotekos bibliotekininkė Inga Lunėnienė