Senolių išmintis – lobis, kurį verta išsaugoti
Spalio 5–osios rytą Nedzingės bibliotekos darbuotoja Irena Krutulienė aplankė Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinės mokyklos ketvirtos klasės mokinius. Auklėtoja Genutė Bartkevičienė bibliotekininkę pakvietė pravesti jaukų ir prasmingą rytmetį vaikams „Senolių išmintis“, o mažiesius renginio dalyvius prisiliesti prie mūsų krašto tradicijų, papročių ir iš kartos į kartą perduodamų išmintingų žodžių.
Susitikimo metu vaikai sužinojo, kad senolių išmintis slypi ne tik senose knygose ar muziejuose. Ji gyva mūsų kalboje, dainose, patarlėse, priežodžiuose, mįslėse, pasakojimuose ir kasdieniuose papročiuose. Seniau žmonės daug mokėsi stebėdami gamtą, klausydami vyresniųjų ir perduodami savo patirtį vaikams bei anūkams. Bibliotekininkė papasakojo dvi senolių istorijas: „Velnio žabangos“, „ Kap Vinculis vežė ožį Varėnon parduoc“.
Buvo sakomos patarlių, palyginimų pradžios, vaikai turėjo pabaigti. Reikėjo įminti mįsles, paaiškinti senųjų posakių reikšmes. Kai kurie posakiai vaikams pasirodė labai juokingi ir netikėti, todėl netrūko geros nuotaikos, smagaus juoko. Netrūko liaudiškų žaidimų ir užduočių. Vaikai galėjo pasitikrinti savo sumanumą, išradingumą ir žinias. Juk mūsų protėviai mokėjo ne tik sunkiai dirbti, bet ir smagiai leisti laiką – žaisdavo, dainuodavo, sekdavo pasakas ir mindavo mįsles.
Renginio metu kalbėta ir apie tai, kaip svarbu gerbti senelius, klausytis jų pasakojimų ir saugoti šeimos bei krašto prisiminimus. Senolių patirtis – tai tarsi nematomas tiltas, jungiantis praeitį su dabartimi. Vaikai suprato, kad kiekviena šeima turi savų istorijų, posakių, tradicijų ir prisiminimų, kuriuos verta užrašyti ir perduoti ateities kartoms.
Popietę užbaigta gražia mintimi: „Kol prisimename senolių žodžius – tol gyva mūsų tautos atmintis.“
Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė Irena Krutulienė