Stasio Morkūno tošinių ir medinių šukų paroda „Ornamentuota praeitis“
Bibliotekoje spalio 7–lapkričio 3 d. veiks kraštiečio varėniškio Stasio Morkūno tošinių ir medinių šukų paroda „Ornamentuota praeitis“.
Parodoje pristatomi du seni, su lietuvių buitimi ir tradicijomis susiję amatai – tošininkystė ir medinių šukų gamyba.
Tošininkystė Lietuvoje – itin retas, unikalus ir daug kantrybės reikalaujantis amatas. Iš beržo tošies nuo seno gaminami įvairūs buities daiktai, indai ir aksesuarai. Šiam amatui reikia specifinių žinių ir kruopštumo – nuo tinkamo tošies nuėmimo laiko, dažniausiai pavasarį ar vasaros pradžioje, kai ji lengvai atsiskiria nuo medžio, iki jos paruošimo, lankstymo, sujungimo ir dekoravimo.
Tošės dirbiniai puošiami ornamentais, kurie įspaudžiami specialiai pasigamintais štampais arba išraižomi yla. Ornamento kūrimas čia tampa ne tik dekoratyvia, bet ir tradiciją išsaugančia veikla. Tošininkystė yra saugoma kaip Lietuvos tautinio paveldo dalis, padedanti išlaikyti gyvąją baltų kultūros ir senosios buities atmintį.
Medinės šukos – taip pat svarbi senosios lietuvių kultūros dalis. Istorinės medinės šukos yra vertingi archeologiniai radiniai, pasakojantys apie mūsų protėvių kasdienybę, amatus, higienos įpročius ir ornamentikos tradicijas. Nors mediena yra organinė medžiaga ir dirvožemyje paprastai greitai suyra, dėl tam tikrų gamtinių sąlygų Lietuvoje išliko nemažai unikalių senovinių medinių šukų pavyzdžių. Didžiausias ir turtingiausias istorinių medinių šukų rinkinys saugomas Valdovų rūmų muziejuje.
Medinių šukų gamybos ir ornamentavimo tradiciją Stasį Morkūną išmokė jo mokytojas, varėniškis tautodailininkas Algirdas Juškevičius, atkūręs senąją šukų gamybos technologiją ir ornamentavimo būdus. Savo žiniomis jis nesavanaudiškai pasidalijo su mokiniu, o nuo 2018 metų Stasys Morkūnas šukas gamina savarankiškai.
Autoriui svarbi ne tik kruopšti medienos apdirbimo kokybė, bet ir ornamentas. Kiekvienas raštas tampa savitu pasakojimu, jungiančiu medžiagą, žmogaus rankų darbą ir praeities kultūrinę atmintį.
Paroda „Ornamentuota praeitis“ kviečia pažvelgti į daiktus, kuriuose susitinka senosios tradicijos, meistrystė ir šiuolaikinio žmogaus pastangos jas išsaugoti. Tai pasakojimas apie medį, tošį, ornamentą ir žmogaus rankomis tęsiamą kultūros atmintį.