(1959–2012)
Poetas, eseistas, žurnalistas. Gimė 1959 m. lapkričio 19 d. vienkiemyje prie Merkinės.
Baigęs Merkinės vidurinę mokyklą, studijavo Vilniaus universitete. 1979-ųjų pavasarį paėmė į kariuomenę. Grįžęs iš kariuomenės, dirbo korespondentu Varėnos, Šalčininkų ir Trakų rajonų laikraščių redakcijose bei „Valstiečių laikraščio" redakcijoje.
Būdamas vienuoliktoje klasėje tapo moksleivių poezijos konkurso laureatu. 1977 m. debiutavo „Moksleivyje". Jo eilėraščius spausdino Varėnos, Trakų rajonų laikraščiai, „Nemunas", „Literatūra ir menas", „Pergalė", „Poezijos pavasaris“" ir kiti respublikiniai leidiniai.
1990 m. išėjo pirmoji S. Stacevičiaus eilėraščių knyga „Vienkiemio valanda". 1994 m. išleistas antrasis poezijos rinkinys „Juodvarnių žemė", o 1997 m. – trečioji lyrikos knyga „Perkūnės pasiilgę" . 1999 m. pasirodė ketvirtoji poeto knyga „Toli kriokliai". Už šią knygą Stasys Stacevičius 2001 m. gavo Poezijos pavasario premiją ir tais pačiais metais jis tampa ir „Sidabrinės bitės" laureatu. („Sidabrinės bitės" ženklelis ir premija skiriama Varėnos krašto kultūrai, literatūrai ir menui nusipelniusiems žmonėms).
2003 m. Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido penktąją S. Stacevičiaus poezijos knygą „Luktels ūkaujančių Bedugnis", o 2005 m. pasirodė „Vagos" išleista „Juodoji“ – vientisa knyga panaši į eilėraščių romaną ir iliustruota juodosios keramikės T. Jankauskaitės darbų atvaizdais.
2006 m. S. Stacevičius gavo LR Kultūros ministerijos premiją už ryškiausias publikacijas kultūros termomis„ Literatūroje ir mene“ bei kt. spaudoj.
Naujausiame (2008 m.) „Poetinio Druskininkų rudens“ almanache pluoštas jo poezijos išversta į anglų kalbą.
2008 m. Lietuvos Rašytojų Sąjungos leidykla išleido stipriausią iš ligi šiol pasirodžiusių S. S. knygų – „Ne ėriukai nakty“.
S. Stacevičius dirbo Varėnos raj. bendruomenės „Giružio“ laikraštyje.
2012 m. išleista aštuntoji S. Stacevičiaus knyga „Stiklinė“.
Mirė 2012 m. gruodžio 18 d.