Susibūrę vakaronėje

Dubičiuose vyko vakaronė „Močiutės kraičio skrynią pravėrus“, skirta Lietuvių liaudies dainų metams. Ją organizavo Dubičių bibliotekininkė Regina Lukoševičienė kartu su kultūros centro vadove Valentina Šlavenec.

Susitiko Dubičių, Panočių ir Krivilių folkloro ansambliai. Kunigas Bronius Krakevičius uždegė žvakę  – dainos šviesos simbolį ir šiltai visus pasveikino. Svečiai ir dalyviai susibūrė į komandas, dalyvavo viktorinoje apie dzūkiškas dainas ir lietuvių liaudies dainų paveldą, užbaigė patarles ir priežodžius. Kriviliškių Zitos ir Virginijos išsakytus senolių patarimus ir liaudiškus pašmaikštavimus: „Guli šlapias kap upės vanduo“, „Dar aš ty verksiu, tegul karvė verkia, jos akys dzidesnės“, „Pageltus kap lepeška“ lydėjo susirinkusiųjų juokas ir plojimai. Visi mielai žaidė liaudies žaidimus ir ratelius. Rimutės ir Algimanto užmintos mįslės komandoms  buvo kietas riešutėlis, bet bendromis jėgomis įmintos. Dar viena užduotis – „Atspėk dainą“: komandos pasirinko po liaudies dainą ir jai sugalvojo mįslę, judesiais ir piešiniais perteikė pagrindinę dainos mintį. Konkuruojančios komandos turėjo atspėti dainos pavadinimą ir visi kartu ją padainuoti.

Svarbiausias renginio akcentas – lietuvių liaudies dainos. Jų sudainuota daug, nes tai ­–  gyva tradicija, kviečianti mus sustoti, įsiklausyti ir pajusti, kas mes ir iš kur atėjome. Liaudies daina jungia kartas, kaimą su kaimu. Ji stiprina bendruomenę, moko klausytis ir dalintis. „Dainuodami mes ne tik saugom paveldą, mes juo gyvenam“, – sakė Dubičių ir Panočių folkloro ansamblio dalyvė Rimutė Antuchevič. Vakaronei baigiantis kiekvienas dalyvis pasakė po gražų žodį kaimynui, o Regina kreipėsi Justino Marcinkevičius linkėjimu: „Tartum išmaldą drebančia sauja /menką šilumą rinkdami, / dar pabūkim po rudenio saule /paprasti, atviri, artimi. / Nes į žiemą jau eina metai, /nes jau saulė šviečia šykščiau, / ir šešėlį kiekvienas metam / daug ilgesnį negu anksčiau“.

Daina, šokiai, šypsenos, gera nuotaika pripildė vakarą šilumos ir gyvybės. Tegul tai išlieka kaip gražus prisiminimas, o mūsų bendrystė ir toliau stiprėja.

Dubičių bibliotekos bibliotekininkė Regina Lukoševičienė