„Tarp kruvinų dienų, tarp keiksmo ir maldų
Aš vien dėl tavęs dar gyventi noriu,
Kad amžių kryžkelėje ateities vardu
Tarnaučiau tau pirmuoju savanoriu“ Klajūnas, 1955 m.
Kodėl šiandien svarbu prisiminti ir suprasti skaudų mūsų tautos istorijos puslapį? Atrodė, kad tas dramatiškas raudonojo teroro laikotarpis po truputį grimzta į užmarštį. Bet prasidėjusi agresyvi invazija Ukrainoje vėl užbėrė druskos ant mūsų istorijos žaizdos. Todėl – neturim teisės užmiršti. Tai – patirtys, kurios mus formuoja ir brandina. Juk sovietinės okupacijos metu iš Lietuvos ištremta ir įkalinta, lageriuose žuvo šimtai tūkstančių. Bet išliko tremtinių dienoraščiai ir atsiminimai, kurie šiandien mums liudija apie sovietų vykdytą genocidą Lietuvoje.
Šviesaus atminimo dzūko nuo Lynežerio, Lietuvos partizano ir politinio kalinio Antano Švedo prisiminimų knygą „VILTIES TESTAMENTAS. ATSIMINIMAI“ 2022 m. išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras kartu su Varėnos rajono savivaldybe.
„Taip, tai buvo nelygi, žmogišku požiūriu beviltiška kova, bet ar beprasmiška? Kiekviena karta gauna savo užduotį“, – rašo Antanas Švedas.
Kaip atsiminimai tapo knyga, kokie motyvai pastūmėjo išleisti šį vilties testamentą pasakojo knygos sudarytoja Antano dukra Laima Švedaitė: „Tėvelis kalbėjo apie pasirinkimus neprarasti žmogiškumo, nors jis pats labai jaunas išėjo partizanauti, perėjo tikrą okupantų golgotą, bet liko ištikimas savo sąžinei ir siekiui iškovoti Tėvynei laisvę. Pas lietuvius juk yra stiprus Laivės genas, kuris leidžia mums išlaikyti vienybę.“ Su A. Švedo rankraščiais pirmiausia susipažino Gamtos mokslų daktarė Onutė Grigaitė, kuri, pasak Laimos Švedaitės, tapo savotiška šios knygos „krikštamote“. O „krikštatėviu“ tapo istorikas, Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro atstovė Aldona Jakavonienė kalbėjo apie šio centro leidybinį darbą ir prasmingą bendradarbiavimą.
Laisvos tėvynės vaizdinys, kuris padėjo kovotojams ištverti nepakeliamas tremties sąlygas, nepalūžti ne vien fiziškai, bet ir dvasiškai, išsiliejo partizanų eilėse ir dainose. Labai prasminga, kad tokias dainas dainuoja jaunas dzūkiškos kultūros puoselėtojas Rokas Kašėta su su žmona Egle. Tremtyje, bunkeriuose, lageriuose sukurtas dainas apie Lietuvą, nuožmias kovas už laisvę, meilę gimtinei daug metų puoselėja ir atlieka Gražinos Kuodienės vadovaujamas Varėnos Politinių kalinių ir tremtinių kolektyvas „Viltis“.
„Atidaviau daug sveikatos, pačias gražiausias jaunystės dienas, bet neatidaviau to, ko jie iš manęs reikalavo: nepalūžau, neišdaviau, nesižeminau, už žadamą laivę nebučiavau kojų, kad galėčiau kitų laisvės ar gyvybės sąskaita ramiai gyventi. Džiaugiuosi tik tuo, kad galėsiu žiūrėti visiems į akis, savų nenuleisdamas.“
Antanas ŠVEDAS
Parengė
Renata Česnulevičienė
VB skaitytojų aptarnavimo skyriaus bibliotekininkė