Šiemet Gedulo ir Vilties dieną – birželio 14-ąją minime ir 1953 metais vykdytų paskutiniųjų masinių trėmimų 70-ties metų sukaktį. Šiai datai paminėti Gudžių bibliotekos bibliotekininkė Vida Kielienė ir Gudžių kultūros centro vadovė Irena Paleckienė organizavo literatūros-muzikos popietę „Tremties paženklinti likimai“. Skaitytos Simo Račiūno eilės, pateikti faktai iš tremties archyvo. Moterų ansamblis dainavo tremtinių dainas.
Praeitis gyva tol, kol gyvi to meto liudininkai, galintys papasakoti apie išgyventus baisumus. Savo prisiminimais apie tremtyje pragyventus metus, dalijosi Gudžių kaimo gyventojos Marija Daugirdienė, Ona Daugirdienė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos filialo pirmininkas, buvęs tremtinys Juozas Stramkauskas. Jo prisiminimai iš vėlesnių laikų: „Po nepriklausomybės atgavimo važiavau parvežti artimųjų palaikų. Negaliu nusakyti to jausmo, kuris apėmė ten nuvažiavus. Atrodė, kad mane vėl suims, uždarys ir negalėsiu grįžti. Žinojau artimųjų kapo vietą, bet radau sunkiai. Kapinės neprižiūrimos, po jas ganosi galvijai, vietomis ir kauburėliai visai nežymūs.“
Marija Daugirdienė prisiminė savo tremties laiką: „Išvežė tėvus, senelį, vyresnę seserį, brolį ir mane. Man tada buvo šeši metai, bet prisimenu, kaip buvo baisu. Trūko maisto, todėl pas vietines ruses prašėme bulvių lupenų. Jas dalijomės visi ten gyvenę vaikai. Pradžioje mus vadino banditais, bet kai pasikeitė lagerio komendantas, jis draudė taip vadinti, sakydavo „jie – „specpereselencai“ – ne jokie banditai. Mes su sese ėjom į mokyklą, tėvai dirbo. Sesuo baigė septynias klases, aš penkias ir išėjome dirbti, nes reikėjo valgyti.“
Kita buvusi tremtinė Ona Daugirdienė gimė Sibire, todėl apie gyvenimą tremtyje daugiau žino iš tėvelių pasakojimų. Labiausiai jai įsiminė grįžimas į Lietuvą, kur nebuvo namų. „Tėvai grįžo su šešiais vaikais. Kažkas parodė tuščią namą, leido gyventi. Pirmininkas sužinojęs mus išvarė, motyvuodamas, jog dabar pavasaris ir galima gyventi ir po medžiu. Ir dabar turim to laiko nuotrauką su išmėtytais daiktais.“
Renginio pabaigoje Juozas Stramkauskas padėkojo moterims už pasakojimus ir pasidžiaugė, kad nepamiršti tie, kurie patyrė tremties baisumus.
Gudžių bibliotekos bibliotekininkė
Vida Kielienė