Vaistingųjų augalų aromatas

Birželio 16 dieną Žilinų bibliotekoje vyko teminė popietė „Vaistažolės mūsų sveikatai“. Bibliotekininkė Aldona Valatkevičienė pateikė įdomių faktų apie vaistinguosius augalus, jų radimvietes, panaudojimą liaudies medicinoje ir farmacijos pramonėje.

Dalyviams papasakota ir apie arbatą – gėrimą, gaminamą iš įvairių žolelių, vaisių ar uogų. Supažindinta su  vaistažolių rinkimo, džiovinimo, laikymo sąlygomis, praktine nauda, gydomosiomis ir maistinėmis savybėmis. „Svarbu žinoti, kada galima rinkti, džiovinti ir kur laikyti. Vaistiniai augalai renkami, kai juose daugiausia veikliųjų medžiagų, esant sausam, giedram orui. Surinkti augalai džiovinami gerai vėdinamoje patalpoje, tamsioje patalpoje arba specialioje džiovyklėje. Antžeminės vaistažolių dalys tinka vartoti du metus, žievė, šaknys, šakniastiebiai – tris“, – pasakojo bibliotekininkė.

Susirinkusiems pateiktos dviejų rūšių vaistažolės. Reikėjo pasakyti jų pavadinimus ir naudojimo būdus. Visi pažino sudžiovintus rugiagėlių žiedus, kurie ne tik džiugina akis, bet ir naudingi slopinant nerimą, raumenų ir sąnarių skausmą, skatina skrandžio ir kepenų veiklą, ramina sudirgusią odą, mažina akių patinimą, gerklės skausmą, stiprina imuninę sistemą. Rugiagėlių ekstraktas gali būti naudojamas kaip profilaktinė priemonė nuo peršalimo ligų. Vasaros gėlė padeda greičiau užgyti žaizdoms. Antrasis augalas – bijūnas. Pavadinimo niekas nežinojo, buvo spėjama, kad tai rožių žiedai. Bijūnai pasižymi stipriomis raminančiomis, priešuždegiminėmis ir spazmolitinėmis savybėmis. Naudojami nervams raminti, nuo išgąsčio, virškinimui gerinti, odos ligų simptomams mažinti.

Dalyviai pasidalino, kokias žolelių arbatas jie naudoja ir mėgsta. Viltės mėgstamiausia mėtų arbata, Gražinos – aviečių, Monikos – liepžiedžių, Ugnės – čiobrelių.

Vyko ramunėlių, kmynų, bijūnų arbatų degustacija. Dalyviai klausė, stebėjo, kaip plikomos žolelės, uostė, mėgavosi aromatu.

Žilinų bibliotekos bibliotekininkė Aldona Valatkevičienė