Kovo 21–22 dienomis Nedzingės bibliotekoje kaimo bendruomenės nariai ruošėsi Verbų sekmadieniui – rišo verbas. Naudojo ėglio, karklo šaleles, kartais rugių varpų pridėdavo, sutvirtino vilnoniu raudonu siūlu.
Prisiminti Velykų laikotarpio papročiai. Velykų laukiama iš karto po Užgavėnių ir tai trunka septynias gavėnios savaites – pati svarbiausia paskutinioji, Didžioji savaitė, prasidedanti Verbų sekmadieniu. Papasakota sena sakmė apie paukštelį sužeistu sparneliu, prašantį medžių pagalbos. Vienintelis kadagys sužeistam paukšteliui atsakęs: „Aš tave priglausiu, duosiu tau uogų, ir tu peržiemojęs sutiksi pavasarį sveikas ir atsigavęs.“ Ši sakmė yra nuoroda į Verbų sekmadienio simboliką – kodėl lietuviams tokia svarbi verba ir visžalio augalo šakelė. „Nuo senovės buvo tikima, kad kadagys – šventas medis. Kad visžalio augalo šakelė sukaupusi daug gyvybinės energijos, pavasarį skatinančios gamtos ir žmonijos atgimimą. Jei būsi paliestas verbos būsi sveikas, gerai augsi, lydės sėkmė“, – pasakojo Nedzingės senjorų organizacijos pirmininkė Vanda Mockevičienė. Verbų sekmadienį visus paliesdavome verba sakydami „Verba muša ne aš mušu, po savaitės ir Velykos“. „Verba svarbi visus metus ir naudojama, kaip apsauga nuo ligų gaisro, perkūno. O raudonu siūlu, kuriuo surišama verba, buvo perrišamas rankos riešas, kad apsaugotų nuo skausmo“, – tęsė ponia Vanda.
Renginį organizavo Nedzingės bibliotekos darbuotoja Irena Krutulienė ir technologijų mokytoja Eglė Cickevičienė.
Nedzingės bibliotekos bibliotekininkė
Irena Krutulienė
