(1931–2023)
Lietuvos geologas, sportininkas, aktyvus visuomenininkas, fotografas, publicistas, geologijos ir mineralogijos mokslų daktaras
Gimė 1931 metais liepos 24 dieną Senojoje Varėnoje, Onos Naujalytės ir Aleksandro Korkučio šeimoje. 1937 metais šeima persikraustė į Kauną, o 1939-aisiais, Lietuvai susigrąžinus Vilnių, tėvas buvo perkeltas dirbti į sostinę, tad čia atkeliavo ir visa šeima. Netrukus prasidėjo karas. Jam baigiantis netikėtai anksti mirė tėvas. Nepaisant sudėtingų pokario sąlygų V. Korkutis sėkmingai mokėsi Vilniaus 1-oje berniukų gimnazijoje. Čia palengva skleidėsi Vincento gabumai – jis ne tik puikiai mokėsi, gilinosi į užsienio kalbas, gerai rašė, piešė, pamėgo fotografavimą, bet ir aktyviai sportavo. Būtent gimnazijoje prasidėjo visą gyvenimą trunkanti jo meilė lauko tenisui.
1950 m. baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetą studijuoti geologijos. Įgijęs geologinės nuotraukos ir naudingųjų iškasenų telkinių paieškos specialybę, 1955-aisiais V. Korkutis buvo paskirtas į Vakarų Sibiro geologinės valdybos Šalymo ekspediciją. Kartu su kitais būriuose dirbančiais geologais maršrutuose atliko patį svarbiausią darbą – tikslino detalius vietovių geografinius žemėlapius, vykdė aerofotonuotraukų dešifravimą, koregavo tektoninių lūžių linijas, numatė potencialiai perspektyviausius naudingųjų iškasenų plotus. Apie šį geologinį darbo laikotarpį V. Korkutis rašo knygoje „Kedrų pavėsyje“ (2012). Joje meniškai ir informatyviai aprašo darbo Sibire įvykius, sunkumus ir pergales – juk jam kartu su kolegomis pavyko rasti net du boksitų telkinius. Knygoje trumpai apžvelgia Kalnų Altajaus ir Kalnų Šorijos istorinę-geografinę padėtį, vietinių gyventojų papročius. Knyga iliustruota autoriaus fotonuotraukomis.
Į tėvynę grįžo 1959-aisias. 1960-1967 m. vadovavo naftos paieškoms Žemaitijoje.
1967 metais sėkmingai apgynė geologijos mineralogijos mokslų kandidato disertaciją „Pietinio Pabaltijo kambro nuogulos (stratigrafija, fauna, paleografija)“. Prasidėjo naujas V. Korkučio darbinės veiklos laikotarpis Geologijos institute: 1968-1971 m. dirbo Geologijos instituto Regioninės geologijos skyriaus jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu, nuo 1971 m. iki 1985 m. ir 1987–1993 m. - Naftos geologijos ir geofizikos skyriaus vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. Nuo 1993 metų gamtos mokslų daktaras. Per šį laikotarpį jis parašė ne vieną mokslinį straipsnį ir parengė monografijas „Baltijos baseino kambro dariniai“ (1971) ir „Pietų Pabaltijo apatinio paleozojaus naftingų uolienų litologija, fascijos ir paleogeografija“ (1972), knygą „Mineralų pasaulyje“ (1980).
Už atliktus ilgų metų geologinius darbus V. Korkučiui 1980 m. suteiktas Lietuvos Respublikos mokslo premijos laureato vardas.
1985-1987 m., pasirašęs struktūrinio gręžimo (naftos paieškų) kontraktą užimti vyresniojo specialisto-geologo pareigas, V. Korkutis buvo komandiruotas į Jemeno Liaudies Demokratinę Respubliką. Sugrįžęs į Lietuvą V. Korkutis visuomenei pateikė įdomią fotoparodą - „Saulės ir smėlio šalyje“, kurią sudaro dykumos vaizdai bei tipingų arabų portretai. Šį laikotarpį jis aprašė knygoje ,,Karavanų keliais‘‘(2007). Tai V. Korkučio atsiminimai apie gyvenimą ir nelengvą naftos paieškų darbą dykumoje, mums neįprastame Arabų pasaulyje, kuriame mokslininkas praleido trejus metus. Knygoje galima surasti nemažai įdomios istorinės, geografinės, taip pat pažintinės medžiagos apie arabų pasaulio mokslininkus. Knyga iliustruota autoriaus spalvotomis fotonuotraukomis.
Vincentas buvo aktyvus geologinių tyrimų rezultatų populiarintojas. Jis dalyvavo ir mokslinius pranešimus skaitė daugybėje mokslinių konferencijų ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiuose Sovietų Sąjungos miestuose: Rygoje, Taline, Tartu, Leningrade, Maskvoje, Ufoje, taip pat Varšuvoje, Gdanske, Prahoje, Stokholme, Lunde, Upsaloje. Jo pranešimų klausėsi Pasaulio naftininkų kongreso Hiustone bei Pasaulio lietuvių mokslo kongreso Vilniuje ir Čikagoje dalyviai. Jis aktyviai užsiėmė šviečiamąja veikla: buvo „Žinijos“ draugijos lektoriumi, rengė straipsnius respublikinei spaudai: leidiniams „Mokslas ir gyvenimas“, „Gimtasis kraštas“, „Žurnalistika“, „Mokslo Lietuva“, „Tenisas“, „Sportas“ bei JAV lietuvių katalikų spaudos draugijos laikraščiui „Draugas“.
Nuo 1988-ųjų V. Korkutis aktyviai įsitraukė į Atgimimo ir Lietuvos Sąjūdžio veiklą. 1991 metais sausio mėnesį fotografavo Vilniuje vykusius tragiškus įvykius. Jis daug fotografavo ir poeto Pernardo Brazdžionio viešnagės Lietuvoje metu, vėliau apie tai parengė parodas Rašytojų sąjungoje Vilniuje, taip pat Niujorke ir Čikagoje, o 2002 m. išleido fotoalbumą „Poetas B. Brazdžionis grįžta į Lietuvą“.
Už nuveiktus darbus 2001 metais jam įteiktas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus garbės raštas, 2006-aisias suteiktas Lietuvos geologų sąjungos garbės nario vardas.
2021 metais pasirodė dr. Vincento Korkučio 378 puslapių monografija „Rytų Europos platformos Baltijos baseino kambro nuosėdų biostratigrafija, paleogeografija ir naftingumas“ . Mokslininkas monografijoje apibendrino 1960–2014 m. atliktų Rytų Europos platformos Baltijos baseino kambro uolienų tyrimų rezultatus. Ši V. Korkučio knyga – reikšmingas darbas Lietuvos geologijos mokslo istorijoje.
V. Korkutis visą gyvenimą rinko mineralų ir uolienų pavyzdžius ir didžiąją dalį padovanojo mokykloms, kuriose jam teko mokytis. Taip Senosios Varėnos Andriaus Ryliškio pagrindinėje mokykloje atsirado geologinis kampelis su 250 pavyzdžių, o Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos geologijos-mineralogijos muziejuje – 650 Vincento dovanotų eksponatų.
V. Korkutis aktyviai sportavo, organizavo įvairius sportinius renginius. Didžioji jo meilė – lauko tenisas. Tenisą pradėjo žaisti 1948 m. Vilniuje. Ne kartą iškovojo Vilniaus miesto, aukštųjų mokyklų spartakiadų nugalėtojo vardą. Nuo 1959 m. iki 2004 m. buvo renkamas Lietuvos teniso sąjungos prezidiumo nariu, daugelį metų ėjo atsakingojo sekretoriaus, teisėjų kolegijos pirmininko, viceprezidento bei disciplinarinės komisijos pirmininko pareigas. Nuo 1966 m. – Lietuvos teniso sąjungos prezidiumo narys. 1965–1989 m. buvo renkamas į SSRS geriausiųjų bokštelio teisėjų dešimtuką. Apie šios sporto šakos raidą Lietuvoje jis parašė knygą ,,Lietuvos tenisui – 75 metai“(1995), sportines kovas pasaulio teniso aikštelėse aprašė knygoje „Teniso žvaigždės iš arti“ (2016), periodikoje paskelbė apie 300 straipsnių šia tema. 1998 m. apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“, o 2001-aisiais – Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto departamento aukso medaliu „Už nuopelnus Lietuvos sportui“.
Reikšmingi mokslininko darbai liks Lietuvos geologijos, o pažintinės knygos – visuomenės švietimo aruode.
Vincentas Korkutis mirė 2023 metų kovo 16 dieną. Palaidotas Naujųjų Rasų kapinėse Vilniuje.