top of page

Vladas Švedas

Kompozitorius, muzikologas, pedagogas.

Biografija. Vladas  Švedas gimė 1934 m. balandžio 2 d. Dubičių kaime girininko šeimoje. Nors jo tėvui Vladui Švedui (1907–1976)  pagal paskyrimus teko dirbti ir Lenkijoje, ir okupuotame Vilniaus krašte, šeimoje vyravo lietuviška kultūrinė aplinka. Motina Ona Švedienė turėjo skambų balsą, mokėjo aibes lietuvių dainų.  Švedų šeima Dzūkijoje gyveno neilgai (dėl „Armijos krajovos“ siautėjimo turėjo išsikelti į Panevėžio miškų urėdiją), tačiau vaikystėje patirtas gamtos grožis, įspūdingas gimtinės šilų ošimas, pievų ir laukų platumos, kaimo žmonių nuoširdumas ir papročiai, begalinio grožio liaudies dainos, būsimam kompozitoriui ir dzūkų folkloro tyrėjui paliko neišdildomą įspūdį visam gyvenimui.

                     

Pradžios mokyklą V. Švedas baigė Upytėje (Panevėžio raj.) 1946 metais.  Pažintis su muzika prasidėjo besimokant Panevėžio berniukų gimnazijoje (1946-1951 m). Čia jis grojo pučiamųjų orkestre, čia, kompozitoriaus Antano Belazaro paskatintas, sukūrė pirmuosius kūrinėlius. 1953-1958 metais studijavo Lietuvos muzikos akademijoje, prof. Jadvygos Čiurlionytės vadovaujamoje folkloro katedroje. 1958–1967 metais V. Švedas dėstė muzikos teorijos disciplinas Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje ir, nuo 1967 m. apsigyvenęs Kaune, dirbo pedagoginį darbą Kauno J. Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar konservatorija), buvo šios mokyklos muzikos teorijos skyriaus vedėjas, 1976–1982 metais vadovavo Kauno menininkų namams, o 1982-1985 metais buvo M. ir K. Petrauskų memorialinio muziejaus direktoriumi. Nuo 1990 m. atsisakė visų pareigų ir dirbo vien kūrybinį darbą.

                     

Kūryba. V. Švedas  – vienas iš produktyviausių  Lietuvos kompozitorių. Svarbiausi kūriniai: operos „Kauko sakmė“, „Gėlių mergytė“, sceninė poema „Vilties ir skausmo psalmės“, 4 simfonijos, 6 vokalinės simfoninės poemos, oratorija „Requiem“, per 200 dainų ir dar daug įvairių muzikos kūrinių. V. Švedo muzikos stilistikai didelės įtakos turėjo gimtosios Dzūkijos dainos, lietuvių folkloro studijos Muzikos akademijoje, taip pat M.K. Čiurlionio kūryba ir pasaulėjauta. Vlado Švedo kūryboje vyrauja Tėvynės ir tautos, jos praeities tema, religiniai filosofiniai apmąstymai. Kompozitorius yra parašęs daug pedagoginės paskirties kūrinių, dainų, instrumentinių miniatiūrų mėgėjų ansambliams, kaimo kapeloms. Kita vertus, kompozitorius nuosekliai domėjosi moderniomis XX a. muzikos kryptimis. Įvairiuose leidiniuose ir interneto šaltiniuose muzikologų ir kultūros istorikų kompozitorius Vladas Švedas yra vadinamas šiuolaikinės moderniosios lietuvių muzikos etalonu.

                     

Dalyvavo šiuolaikinės muzikos festivaliuose: „Varšuvos ruduo“ 1969, 1971, 1973, 1975 metais ir daugelyje festivalių Lietuvoje: Pažaislio, „Gaida“, „Iš arti“, „Muzikos ruduo“. Jo kūriniai atlikti taip pat ir užsienyje, festivaliuose: „For fest Kromĕříž“ (Čekija, 1993), pasauliniame arfos kongrese Dubline (Airija), Bostone ir Vorčesteryje (JAV), Helsinkio J. Sibelijaus salėje (Suomija), Gente (Belgija), Hamburge (Vokietija), Švedijoje, Austrijoje, Šveicarijoje. Turėjo 10 autorinių naujų kūrinių perklausų-pristatymų Kompozitorių sąjungoje.

                     

Veikla. Kompozitorius daug jėgų skyrė ir muzikinei švietėjiškai veiklai. Jis rasdavo laiko dalyvauti muzikos dienose, šventėse, festivaliuose, su autoriniais koncertais ir pokalbiais apie muziką aplankė beveik visus Lietuvos miestus ir miestelius. Pasaulio koncertų sales apkeliavę V. Švedo kūriniai ne kartą skambėjo ir gimtinėje. Profesionalaus meno sklaida besirūpinančio kompozitoriaus dėka Dubičiuose V. Švedo kūrinius grojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio.  2006 m. Varėnos kultūros centre vykusiame Kovo 11-osios minėjime V. Švedas surengė autorinį vakarą.

                     

V. Švedo pastangomis Kaune memorialinėmis lentomis buvo pažymėti namai, kuriuose gyveno kompozitoriai Juozas Indra, Juozas Pakalnis, Teodoras Brazys, sutvarkyti kompozitorių Juozo Gruodžio, Stasio Šimkaus, Juozo Pakalnio, Česlovo Sasnausko antkapiniai paminklai ir kapai. Vladas Švedas įdėjo daug pastangų, kad būtų išsaugoti Stasio Šimkaus ir Juozo Pakalnio kūrybiniai palikimai. Organizavo ir vedė koncertus „Pro memoria“, skirtus Kaune gyvenusių kompozitorių atminimui. Surado, redagavo ir instrumentavo jų kūrinius. 1970-1973 metais, būdamas Kauno Menininkų namų direktoriumi, rūpinosi, kad būtų restauruoti ir suremontuoti Menininkų namai, jo rūpesčiu buvo įkurtas kamerinis choras, kamerinis orkestras ir senosios muzikos ansamblis, poezijos teatras.

                     

Apdovanojimai: 1991 m. Jono Švedo premija už ciklą liaudies instrumentų ansambliui „Trys pagonių apeigos“ (I premija neskirta) ;  1997 m. Lietuvos kultūros ministerijos ir kompozitorių sąjungos II premija už Antrąjį styginių kvartetą (iš 19 pateiktų kvartetų) ;1997 m. E. Grygo (Norvegija) sonatų konkurso paskatinamoji premija už Sonatą smuikui ir fortepijonui; 2005 m. paskelbtas festivalio „Muzikos ruduo“ laureatu; 2009 m. įteiktas Kauno Santakos 3-iojo laipsnio garbės ženklas.

                     

Kompozitorius mirė 2012 m. birželio 8 d. Palaidotas Petrašiūnų kapinėse

 

 

bottom of page