2019 metais gegužės 17 dieną Varėnos kultūros centre įteikta antroji Varėnos rajono savivaldybės įsteigta Adolfo Ramanausko-Vanago premija. Ja nominuotas buvęs politinis kalinys Vytautas Kaziulionis, kurio pastangomis buvo surasti ir garbingai perlaidoti 60 partizanų palaikai, įamžinta daugybė kovotojų žuvimo vietų, iškalti jų vardai paminklų granite, organizuotas Laisvės kovų ir kančių konkursas moksleiviams ir atlikta daug kitų partizanų pagerbimui skirtų darbų.
Vytautas Kaziulionis gimė 1930 m. gegužės 12 dieną Senojoje Varėnoje, ūkininko šeimoje. Mokėsi Varėnos gimnazijoje. Tėvas Antanas Kaziulionis priklausė Tautininkų sąjungai, todėl dar 1941 m. jų šeima buvo išvežamųjų sąrašuose. 1947 metais jis su tėvais buvo išvežtas į Sibirą. Toks sovietinių okupantų nuosprendis Kaziulioniams buvo skirtas už tai, kad du sūnūs tapo partizanais ir pasitraukė į Dzūkijos miškus. V. Kaziulionio broliai Leonas ir Juozas žuvo 1949 m.
Tremtyje V. Kaziulionis nenuleido rankų – kartu su bendraminčiais įkūrė draugiją „Priesaika ištrėmime“, kurios pagrindinis tikslas buvo gelbėti tremtyje vargstančius tautiečius. Taip pat rinko informaciją apie sovietinės valdžios vykdomą smurtą ir genocidą. Už tokią veiklą 1951 m. buvo suimtas, žiauriai tardomas ir nuteistas 25 metams lagerio. Po teismo pakliuvęs į Norilsko griežto režimo 5-ąjį lagerį, Vytautas įsijungė į politinių kalinių slaptą judėjimą, buvo vienas aktyvių 1953 m. kilusio kalinių sukilimo dalyvių. Už tai atsidūrė Magadano aukso kasyklose. Čia Vytautas vėl – vienas iš kalinių protesto akcijų organizatorių bei pogrindinio laikraštėlio „Toli nuo Tėvynės“ leidėjų. Iš Magadano 1955 metais V. Kaziulionis buvo pervežtas į Taišeto lagerius.
Į Lietuvą grįžo 1961 metais. Nuo 1988 metų, prasidėjus tautos atgimimo Sąjūdžiui, aktyviai įsijungė į visuomeninę politinę veiklą. Nuo 1990 m. – Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Varėnos skyriaus pirmininkas. Tyrinėjo pasipriešinimo okupaciniam režimui istoriją, rūpinasi įamžinti žuvusių pasipriešinimo dalyvių atminimą. Parašė knygą „Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai“ (2005), kurioje atsispindi nuveikti darbai. 2008 m. V. Kaziulionio rūpesčiu išleista knyga „Pokario žmonių likimus apmąstome šiandien“, kur sudėti 76 geriausi mokinių rašiniai – politinių kalinių, tremtinių ir partizanų atsiminimai. V. Kaziulionis aktyviai rašė straipsnius į Varėnos rajono, respublikinę ir net užsienio spaudą. 2020 metais, sulaukęs devyniasdešimtmečio, visuomenei pristatė trečiąją knygą „Tiems, kurie visur ir visada mylėjo Lietuvą“.
Vytauto Kaziulionio darbai neliko nepastebėti. 1995 metais apdovanotas padėkos raštu už Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įamžinimą Pietų srities regione. 1998 metais už nuopelnus Lietuvai apdovanotas pirmojo laipsnio LPKTS žymeniu. 1999 metais Lietuvos Respublikos Prezidento Dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordinu, 2016 metais – Varėnos rajono savivaldybės kultūros premija bei Kultūros ir meno tarybos ženklu „Sidabrinė bitė“ už pasipriešinimo okupantams aukų atminimo išsaugojimą, aktyvią patriotinę ir kultūrinę veiklą, pasiaukojimą Lietuvai, pagarbos ir meilės Tėvynei skiepijimą jaunimui . 2019 metais V. Kaziulionio veikla įvertinta Adolfo Ramanausko-Vanago premija. 2020 metų gegužės 12 dieną devyniasdešimtmečio proga nuo Senosios Varėnos bendruomenės ir visos parapijos klebono Pranciškaus Čivilio apdovanotas Arkangelo Mykolo žvaigžde ir diplomu.
Mirė 2023 m. lapkričio 13 d.