(1936–2022)
Vytautas Česnulis išleido gausiais archyviniais šaltiniais paremtas knygas: „Iš Varėnos II parapijos ir Vilniaus arkivyskupijos istorijos“ (2006), „Senoji Perlojos bažnyčia“ (2006), (abi knygos – istorija, o ne tikyba) „Perlojos bažnyčios“ (2008), „Moliadugnis ir jo apylinkės“ (du leidimai (2007, 2008), gimtojo kaimelio istorija platesniame fone ), „Varėnos krašto šauliai 1919–1940“ (šiame darbe stengtasi pateikti sukarintos patriotinės visuomeninės organizacijos – Lietuvos šaulių sąjungos narių veiklos Varėnos krašte apžvalgą daugiausia pagal Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus dokumentus. Taipogi pasiremta visa eile spausdintų šaltinių – knygų bei periodinių leidinių.), „Kalesninkų parapijos atgimimas: Kalesninkų bažnyčios statytojas ir lietuviškos mokyklos įkūrėjas kunigas Mykolas Rudzis“ (istorinė apybraiža, 2013), „Nutilę varpai “ (apybraiža apie Lietuvos bažnyčios varpus, 2015), „Poringė apie Mergežerio sodžių“ (2011), “Varėnai 150 metų“ (2012), knygoje „Senoji Varėna – 600“ (2014) V. Česnulis aprašė Senosios Varėnos istoriją iki sovietinės okupacijos. V. Česnulio knygose yra sukaupta daug įdomių istorinių faktų, surinktų Lietuvos valstybės istorijos, Lietuvos centriniame valstybės archyvuose ir Mokslų akademijos bibliotekos rankraštyne. Knygose sukaupta retos ir daugeliu atvejų neskelbtos medžiagos.
Archyvinių dokumentų analize pagrįstus rašinius skelbia laikraštyje „Voruta".
Vytautas Česnulis gimė 1936 vasario 14 d. Moliadugnio kaime, Varėnos valsčiuje. 1946 m. baigė pradinę mokyklą gimtajame sodžiuje, 1954 m. – Varėnos I (dabar Senosios Varėnos) vidurinę mokyklą, taip pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto istorijos-teologijos fakulteto žurnalistikos specialybę. Baigęs universitetą (1959 metais) dirbo įvairiuose žurnaluose. Pirmasis žurnalistinis darbas – vyresniojo literatūrinio darbuotojo pareigos žurnale „Komunistas“. Ketverius metus dirbo žurnalo „Mokslas ir gyvenimas“ redakcijoje. 1968–1972 m. redagavo laikraštį „Gyvenimas – mokykla". 1972 m. perėjo dirbti į Valstybinį televizijos ir radijo komitetą. Už dvimetę ekonominę televizijos mokyklą žemdirbiams (1972–1974) gavo Visasąjunginės liaudies ūkio parodos bronzos medalį. V. Česnulis pačius gražiausius 29 savo jaunystės gyvenimo metus ir sugebėjimus atidavė Lietuvos radijui ir televizijai. Šešiolika metų plušėjo radijo žinių redakcijoje. Nuo 1985 m. – Lietuvos radijo Informacijos redakcijos redaktorius. Pagrindinės jo temos – kultūra, mokslo ir bažnyčios istorija, kraštotyra. Iš nacionalinio radijo atleistas 2001 m. Tačiau V. Česnulis buvo ne toks žmogus, kuris sėdėtų be mėgiamo užsiėmimo. Turėdamas dar mokykloje įgytą pomėgį kraštotyrai, atsiradusį laiką paaukojo darbui archyvuose, gilindamasis į gimtojo krašto istoriją.
Vytautas Česnulis nuolat palaiko ryšius su Varėnos krašto bendruomene, dalyvauja įvairiuose renginiuose. 2007 m. rugpjūčio 25 d. Vytautas Česnulis Moliadugnio kaime pristatė knygą „Moliadugnis ir jo apylinkės“, knygos „Varėnos krašto šauliai 1919–1940“ pristatymas vyko 2009 metais Varėnos viešojoje bibliotekoje. Varėnos kultūros centro salėje vykusioje konferencijoje „150 Varėnos istorijos minučių“ (2012 m.) Vytautas Česnulis skaitė pranešimą „Varėnos pradžia“. Tais pačiais metais dalyvavo Varėnos viešosios bibliotekos renginyje , kurio metu buvo aptarti paskelbto Žinių apie Varėną konkurso rezultatai ir įvertinti konkurso nugalėtojai. Konkurso dalyviai buvo apdovanoti V. Česnulio knygomis „Varėnai 150 metų“.
Varėnos viešosios bibliotekos Kraštotyros skyriaus darbuotojos su Vytautu Česnuliu palaiko glaudžius ryšius jau daugelį metų. Šis žymus kraštietis nuolat domisi bibliotekos kraštotyros fondu, dovanoja įvairią medžiagą (knygas, laikraščius, nuotraukas) susijusią su Varėnos rajono istorija.