1823 m. birželio 1 d. Trakų dekanas Augustavičius pašventina naujos Valkininkų bažnyčios kertinį akmenį.
(Skrinskas G. Piligrimo vadovas. – Kaunas, 1999, p. 415).
2004 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino Marcinkonių herbą. (Lietuvos heraldika. D. 2. – Vilnius: Baltos lankos, 2004, p. 122).
2006 m. birželio 1 d. mirė režisierė, nusipelniusi meno veikėja, profesorė Dalia Tamulevičiūtė. Palaidota Senosios Varėnos kapinėse. (Jurgaitytė J. Režisierės laidotuvėse aidėjo plojimai // Lietuvos rytas. – 2006, birž. 5, p. 3).
1944 m. birželio 3 d. hitlerininkų baudžiamasis būrys sušaudė ir sudegino 119 Pirčiupių kaimo gyventojų: 29 moteris, 21 vyrą ir 69 vaikus. (Pirčiupių tragedijos kaltininkai. – Vilnius, 1975, p. 35-36).
1964 m. birželio 3 d.
Burokaraisčio kaime gimė Juozas Pekarskas, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas, biomedicinos mokslų daktaras.
1935 m. birželio 4 d. Margionių kaime gimė įžymus gamtininkas, botanikas, aplinkosaugininkas ir kraštotvarkininkas Kęstutis Pranciškus Balevičius, daugelio mokslinių darbų autorius. Mirė 2002 m. rugpjūčio 10 d.
1931 m. birželio 4 d. Kaibučiuose gimė dailininkas, tapytojas Vaclovas Gražėnas.
1945 m. birželio 5 d. Sapiegiškės kaime gimė poetas Antanas Kalanavičius. Mirė 1992 m.
1866 m. birželio 6 d. buvo uždaryta senoji Perlojos bažnyčia, kuri tikintiesiems grąžinta tik 1906 m. (Lūžys S., Lūžytė M. Iš Perlojos Tavo sūnūs... – Kaunas, 2008, p. 39).
1904 m. birželio 6 d. Puodžių kaime gimė liaudies pasakotoja ir dainininkė Anelė Čepukienė-Čenkutė. Mirė 1980 m.
2003 m. birželio 6-8 d. Merkinėje ir Varėnoje vyko Antrasis Dzūkijos kultūros kongresas. Jis buvo skirtas Dainavos krašto paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 750-mečiui. (Antrasis Dzūkijos kultūros kongresas. – Marcinkonys, 2004).
1914 m. birželio 8 d. Kampų dvare, Merkinės valsčiuje gimė poetas Zigmas Gavelis. Mirė 2000 m. Bostone.
1989 m. birželio 11 d. mokytojo Juozo Kaupinio iniciatyva Merkinės kapinėse buvo pastatytas paminklinis akmuo, kurį birželio 14 d. pašventino Merkinės kunigas dekanas Rokas Puzonas. (Laiko atodangos. – Kaunas, 1998, p. 279).
1938 m. birželio 12 d. Nedzingėje pašventinti Šaulių namai. (Česnulis V. Varėnos krašto šauliai. – Vilnius, 2008, p. 242).
1831 m. birželio 12-15 d. per Merkinę pražygiavo generolo D. Kurutos 6500 karių su 20 patrankų gvardijos dalinys, skubėjęs iš Gardino į pagalbą caro kariuomenei, susikoncentravusiai Vilniuje. (Merkinė. – Vilnius: Vaga, 1970, p. 67).
1944 m. birželio 13 d. Perlojoje gimė Antanas Ciūnys, Lietuvos žemės ūkio universiteto docentas, mokslų daktaras.
1990 m. birželio 14 d. pašventintas Lietuvos partizanų kryžius prie buvusios NKVD būstinės Varėnoje. Kryžius pastatytas Sąjūdžio Varėnos tarybos ir Tremtinių bendrijos rūpesčiu. Kryžių padarė meistras Algirdas Juškevičius. (Kultūros paminklų enciklopedija. Rytų Lietuva: T. 2. – Vilnius, 1998, p. 291).
1991 m. birželio 14 d. monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas Varėnoje pašventino tremtinių vėliavą ir prie geležinkelio stoties pastatytą paminklą Dzūkijos tremtiniams ir politiniams kaliniams. Tai skulptoriaus A. Ambraziūno 3, 6 m aukščio akmeninis paminklas, kuriame iškalti prasmingi žodžiai: „Likome gyvi, kad būtume laisvi“.Čia pat, „Atminties take“ įamžintas negrįžusių iš Sibiro atminimas. (Staliulionis. J. Dainomis apraudota dalia // Merkio kraštas. – 1991, birž. 22, p. 1)
2007 m. birželio 16 d. Subartonyse atidarytas Lietuvos totorių buities bei kultūros muziejus. Muziejaus įkūrėjai – totorė Liucija Gaidukevičienė ir lietuvis Vladas Gaidukevičius. Muziejus įkurtas 1939 m. statytame Vlado Gaidukevičiaus tėvų name. (Subartonių kraštas. – Marcinkonys, 2007, p. 109; Šemelytė R. Totoriška dvasia lietuviškoje troboje. – Iliustr. // Šeimininkė. – 2009, liep. 1-7, p.9.).
1919 m. birželio 16 d. Perloja buvo įtraukta į antraeilių Alytaus apskrities valsčių sąrašą, jai palikus tris artimiausius kaimus. Česnulevičiūtė P. Iš Perlojos istorijos: 1918-1923-ieji metai // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas. – Alytus, 1995, p. 49
1914 m. birželio 18 d. mirė paskutinis Liškiavoje gyvenęs vienuolis domininkonas tėvas Luščinskas. (Lietuvos vienuolynai. – Vilnius, 1998, p. 167).|
