top of page

Žymios datos. Liepos mėn.



1954 m. liepos 2 d. Kupreliškės kaime (Biržų r.) gimė Eugenijus DROBELIS, miškų ūkio inžinierius, ornitologas, gamtos mokslų daktaras, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, filmų ir knygų apie gamtą kūrėjas, Biologinės įvairovės informacinio centro „Biota“ pirmininkas.


1998 m. liepos 4 d. išleistas pirmasis laikraščio „Varėnė“ numeris (Varėnė.- 1998, liep. 4).



2008 m. liepos 4 d. po daugiau nei pusantrų metų trukusios rekonstrukcijos iškilmingai buvo atidarytas Varėnos kultūros centras(Averkienė, Rūta Varėnoje - modernus Kultūros centras // Savivaldybių žinios, liep. 17, p. 6).


1593 liepos 5 d. Zigmantas Vaza patvirtina savo pirmtakų 1493, 1496, 1582 m. privilegijas Merkinės bažnyčiai, kurios savo ruožtu patvirtino Jogailos ir Kazimiero privilegijas. (Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai T. 5: Merkinė,- Vilnius, 2007, p. 90)


1970 m. liepos 5 d. Varėnos Dainų slėnyje pirmą kartą vyko rajoninė Dainų šventė (Raudonoji vėliava.- 1970, liep. 4, p. 1).

1996 m. liepos 6 d. pašventinta Merkinės vėliava ir herbas. Vėliavą ir herbą Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pašventino Kaišiadorių vyskupijos vyskupas Juozapas Matulaitis. (Sereičikaitė M. Ten, kur sraunus Merkys teka… // Merkio kraštas.- 1996, liep. 13, p. 1-2)


1923 m. liepos 7 d. Savivaldybių departamentas tarė paskutinį žodį: ,,sudaryti atskirą Perlojos valsčių kol kas neleisti“ (motyvuota per mažu gyventojų skaičiumi ir nedideliu plotu). Perlojos byla dėl valsčiaus tęsėsi trejus metus. Perlojos valsčius buvo įkurtas 1919 m. vasarą, o 1920 m. rugsėjo 20 d. jis buvo panaikintas. (Česnulevičiūtė P. Iš Perlojos istorijos: 1918-1923-ieji metai // Pirmasis Dzūkijos kultūros kongresas.- Alytus, 1995, p. 50)



1954 m. liepos 7 d. mirė Vincas Krėvė-Mickevičius lietuvių literatūros klasikas, prozininkas, dramaturgas.



1973 m. liepos 11 d. Varėnoje gimė Jonas STOŠKUS, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavalierius, dziudo imtynininkas, Lietuvos aklųjų sporto federacijos.

1944 m. liepos 11 d. Valkininkus užėmė Raudonoji Armija ir įvedė sovietinį režimą. (Arlauskas R. Valkininkų kraštas istorijos verpetuose.- Gamta, 2005, p. 158)


1920 m. liepos 12 d. Lietuva ir Rusija pasirašė taikos sutartį, pagal kurią Vilniaus miestui ir kraštui pripažintas Lietuvos suverenitetas. Į tą teritoriją įėjo ir Varėna. (Varėna istorijos kelyje / sudarytoja R. Žepkaitė.- Vilnius, 2002, p.34)


1944 m. liepos 12 d. vykstant fronto mūšiams, iki pamatų sudegė Varėnos I bažnyčia (Varėna istorijos kelyje / sudarytoja R. Žepkaitė.- Vilnius, 2002, p. 96)


1995 m. liepos 12 d. įsikūrė Lietuvos tautininkų sąjungos (LTS) Merkinės skyrius, jos pirmininku išrinktas Antanas Mikėnas.(Samulevičius, Giedrius Varėnos politinis gyvenimas 1995-1997 m.//Merkio kraštas.- 2006, geg. 12, p. 3)


1915 m. liepos 13 d. rusų armijos 96 korpuso vadovybė konfiskavo Liškiavos varpinės varpą, kuris svėrė 40 pūdų. 1917 metais vokiečiai pavogė antrąjį varpą. (Stanaitis, Saulius Dzūkijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai.- Vilnius, 2001, p. 131)


1929 m. liepos 13 d. Utiekos kaime gimė Vytautas BALTUŠKONIS , mechanikos inžinierius, technikos mokslų daktaras.


1944 m. liepos 13 d. Raudonoji armija užėmė Varėną. (Varėna istorijos kelyje/ sudarytoja R. Žepkaitė.- Vilnius, 2002, p.97)


1779 m. liepos 14 d. Valkininkų bažnyčia pavadinta Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo vardu. (Arlauskas R. Valkininkų kraštas istorijos verpetuose.- Gamta, 2005, p. 30)


1920 m. liepos 15 d. į Varėną įžygiavo Lietuvos kariuomenės 1-ojo pėstininkų pulko vienas batalionas. Lenkai apsikasė prie Varėnos, bet rusai vykstančio karo pagrindu juos išstūmė. Varėnos geležinkelio stotyje liko rusų įgula. Lietuvos karinei vadovybei reikalaujant, rugpjūčio 26 d. rusai iš Varėnos išsikraustė. (Varėna istorijos kelyje / sudarytoja R. Žepkaitė.- Vilnius, 2002, p. 34)


1822 m. liepos 16 d. per Merkinės miestelio gaisrą sudegė klebonija ir visos trys katalikų bažnyčios (parapinė, dominikonų, jėzuitų).(Misius K. Lietuvos katalikų bažnyčios.- Vilnius, 1993, p. 62)


1944 m. liepos 16 d. rusų kariuomenė užėmė Liškiavą be didesnio pasipriešinimo (Stanaitis, Saulius Dzūkijos nacionalinis parkas: kaimai ir gyventojai.- Vilnius, 2001, p. 13)

1993 m. liepos 17 d. įvyko Nežinomo partizano laidotuvės ir Varėnos bataliono partizanų paminklo atidengimas Senosios Varėnos kapinėse. (Kaziulionis V. Dainavos apygardos partizanų atminties paminklai.- Varėna, 2005, p. 63)



1931 m. liepos 19 d. atidengtas Vytauto Didžiojo paminklas Perlojoje (Česnulis V. Varėnos krašto šauliai.- Vilnius, 2008, p. 201).


1938 metais liepos 20 dieną Varėnoje gimė Petras KORKUTIS, dr. (fiziniai m.), nuolatinis Lietuvos atstovas Pasaulinėje meteorologijos organizacijoje, šios organizacijos Europos asociacijos prezidentas


1946 m. liepos 23 d. Kaniavos kaime gimė Rimantas NEDZVECKAS, Klaipėdos dramos teatro aktorius.




1931 m. liepos 24 d. Senojoje Varėnoje gimė Vincentas KORKUTIS, geologas.


1960 m. liepos 24 d. iškilmingai atidengtas paminklas Pirčiupių aukoms pagerbti. Jo autorius – skulptorius Gediminas Jokūbonis(Sinkevičius, Sigitas Pirčiupiai.- Vilnius, 1977, p. 82)



2005 m. liepos 26 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma lankėsi Varėnos krašte (XXI amžius.- 1995, rugpj. 5, p. 6).



1936 m. liepos 26 d. įvyko Nedzingės šaulių namų atidarymas. (V. Mockevičienė Nedzingės šaulių namams – 75 // Merkio kraštas.- 2001, liep. 21, p. 3)



bottom of page