1928 m. balandžio 2 d. Panaros kaime gimė Jonas Aleksonis, daktaras (agrariniai mokslai), mokslininkas, emeritas.. Mokėsi Panaros pradinėje, Merkinės vidurinėje mokykloje, studijavo LŽŪA Agronomijos fakultete. 1959-1992 m.. – Perlojos bandymų stoties direktorius, 1992-1993 m. – vyr. mokslinis bendradarbis. Parašė per 15 mokslinių, per 160 mokslo populiarinimo straipsnių. Knygelės „Pievinės miglės auginimas“ autorius, „Lengvų dirvų agrotechnika“ bendraautoris.
1934 m. balandžio 2 d. gimė Vladas Švedas, kompozitorius, muzikologas, pedagogas. Dubičių kaime, Varėnos rajone.
V. Švedas yra vienas produktyviausių Lietuvos kompozitorių. Jo kūrybai didelės įtakos turėjo gimtosios Dzūkijos dainos, M.K. Čiurlionio kūryba ir pasaulėjauta. Kompozitoriaus kūriniuose vyrauja Tėvynės ir tautos, jos praeities tema, religiniai filosofiniai apmąstymai.
1994 m. balandžio 2 d. JAV mirė Balys Gražulis, rašytojas, žurnalistas; gimęs Varėnoje 1914 m.
1579 m. balandžio 4 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras patvirtina Žygimanto Senojo ir Jurgio Radvilos 1511-1512 m. raštus dėl girios paskyrimo Merkinės miestiečiams. (Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. 5: Merkinė. – Vilnius, 2007, p. 78).
1935 m. balandžio 7 d. Varėnoje I gastroliavo Valstybės teatras iš Kauno. Šaulių namų salėje vaidinta Petro Vaičiūno 5 v. komedija „Naujieji žmonės“. (Česnulis V. Varėnos krašto šauliai 1919-1940. – Vilnius, 2008, p. 368-369).
1930 m. balandžio 9 d. Senojoje Varėnoje gimė Bolius Poškus, profesorius, ekonomikos mokslų daktaras, akademikas. 1955 m. baigęs Vilniaus universitetą, dirbo Ekonomikos institute, Valstybinėje plano komisijoje, Žemės ūkio ekonomikos institute, Rusijos agrarinių problemų ir informatikos institute. Parašė keletą knygų ekonomikos klausimais.
2004 m. balandžio 9 d. mirė Petras Averka, žurnalistas, prozininkas; gimęs Musteikos kaime 1918 m.
1908 m. balandžio 10 d. Margionių kaime gimė Juozas Gaidys, poetas, dainų kūrėjas, režisierius ir dramaturgas. Daug skaitė, rašė eilėraščius, kūrė dainas. 1941 m. birželio 20 d. įvyko Juozo Gaidžio 4 veiksmų pjesės „Ašarų pakalnė“ premjera. Margionių klojimo teatras, vadovaujant Juozui Gaidžiui, suvaidino per dvidešimt įvairių veikalų. J. Gaidys mirė 1992 m. kovo 15 d.
1938 m. balandžio 10 d. Kabelių kaime gimė Jonas Grigas, Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros profesorius, habilituotas daktaras, Lietuvos MA narys korespondentas. Baigė Marcinkonių vidurinę mokyklą, Vilniaus universitetą. Jono Grigo mokslinių tyrimų sritis – fero-elektriniai reiškiniai ir faziniai virsmai kristaluose. Jonas Grigas – dviejų Nacionalinių mokslo premijų laureatas, žinomas kaip 10 išradimų, 1 JAV įregistruoto patento, monografijos (anglų k., išleista JAV) , mokslinių straipsnių autorius.
1943 m. balandžio 10 d. Kalniškių kaime, Kelmės rajone gimė Henrikas Gudavičius, Dzūkijos nacionalinio parko ekologas, Laikraščio „Šalcinis“ redkolegijos narys. Nuo 1990 m. – Dzūkijos nacionalinio parko ekologas, „Sidabrinės bitės“ (1996), Č. Kudabos premijos (1998) laureatas, knygų „Musteika“, „Margionys“, „Mardasavas“, „Subartonių kraštas“ sudarytojas, botanikos sodo Liškiavoje įkūrėjas.
1911 m. balandžio 10 d. mirė M.K. Čiurlionis, dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas; gimęs 1875 m. Varėnoje.
1933 m. balandžio 12 d. Barčių kaime gimė Vytautas Karvelis, habilituotas daktaras (socialiniai m., pedagogikos m.), Lietuvos katalikų mokslo akademijos akademikas. Mokslinių tyrimų svarbiausios kryptys: defektologija, tiflopedagogika, vaikų su psichine negalia ugdymo, jų psichologijos ir socializacijos bei socialinės adaptacijos klausimai. 1991 m. balandžio 12 d. Senojoje Varėnoje, prie senojo mokyklos pastato atidengta memorialinė lenta su Andriaus Ryliškio bareljefu ir žodžiais: „Andrius Ryliškis. Mokytojas, valsčiaus kultūros ugdytojas, patriotas“. (Markeliūnas K. Stulbinantis abejingumas // Merkio kraštas. – 1991, bal. 24,p.3.).
1956 m. balandžio 13 d. Varėnoje gimė Vidmantas Bižokas, habilituotas daktaras (biomedicinos m.), profesorius, Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas. 1974-1979 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijoje, 1983-1986 m. – Leningrado veterinarijos instituto aspirantūroje, 1988-1991 m. – Sankt Peterburgo valstybinės veterinarinės medicinos akademijos doktorantūroje. 1987-1988 m. – Lietuvos veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto prodekanas, 1991-1992 m. – Anatomijos-histologijos katedros docentas, 1992-1993 m. – Chirurgijos katedros vedėjas, 1993-2003 m. – Lietuvos veterinarijos akademijos rektorius.
1999 m. balandžio 14 d. JAV mirė rašytoja Ona Balčiūnienė-Tamulevičiūtė, gimusi Burokaraistėlės kaime 1913 m.
1928 m. balandžio 14 d. buvo suformuotas Laisvės paminklo Perlojoje statybos komitetas. Vėliau šio sumanymo atsisakyta ir nutarta pastatyti Vytauto Didžiojo paminklą. (Lūžys S., Lūžytė M. Iš Perlojos Tavo sūnūs....- Kaunas, 2008, p. 76).
1907 m. balandžio 16 d. Marcinkonyse suruoštas pirmasis lietuviškas vakaras; įsteigtas choras, suorganizuotas šv. Kazimiero draugijos skyrius (Kviklys B. Mūsų Lietuva.T. 1.-Vilnius, 1989, p. 346).
1777 m. balandžio 18 d. Merkinė. Magdeburginių miestų liustratoriaus Mikalojaus Zavolskio raštas, kad miestiečiai ir priemiesčio kaimelių gyventojai lažo neturi eiti. (Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T.5: Merkinė. – Vilnius, 2007, p. 480).
1496 m. balandžio 22 d. Didysis Lietuvos kunigaikštis Aleksandras raštu kreipiasi į Perlojos tijūną Mykolą Viaževičių dėl perlojiškių skundo, kad tijūnas jiems liepiąs vežti medžius į dvarą ir daryti medžioklės tvartus (Stacevičius S. Perloja ir jos atmintis // Voruta. – 1990, vasaris, p. 6).
1697 m. balandžio 22 d. Liškiavos turtų savininkas Vladas Jurgis Kosillo parašė testamentą, kuriuo visi Liškiavos turtai pavedami vienuoliams domininkonams. (Liškiava. – Marcinkonys, 2000, p. 16).
1991 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimu įsteigtas Dzūkijos nacionalinis parkas (Aukštaitis J. Lietuvos nacionaliniai parkai.- Vilnius, 1996, p. 58).
1993 m. balandžio 25 d. atnaujintas Perlojos herbas ant atminimo akmens buvo iškilmingai atidengtas.
(Tendzegolskis A. Perlojos garbė // Merkio kraštas. – 1993, geg. 1, p. 3).
1792 m. balandžio 26 d. karalius Stanislovas Augustas patvirtino Perlojai miesto teises ir herbą – stovintį stumbrą su kryžiumi tarp ragų. (Lūžys S., Lūžytė M. Iš Perlojos Tavo sūnūs... – Kaunas, 2008, p. 28).